Jaunimo Atgailos liturgija Vatikano bazilikoje su popiežiumi Benediktu XVI

Ketvirtadienio vakarą Šv. Tėvas Vatikano bazilikoje vadovavo atgailos liturgijai, kuri buvo skirta Pasaulio jaunimo dienai besirengiančiam Romos vyskupijos jaunimui. Pasaulio jaunimo diena kasmet minima Verbų sekmadienį, o šiemet kulminacinis Jaunimo dienos renginys įvyks vasarą jaunimo iš viso pasaulio susitikime su popiežiumi Australijoje.

Po Jaunimo dienos Kryžiaus pagarbinimo ir Žodžio liturgijos Romos vyskupijos jaunimas dalyvavo Atgailos liturgijoje: bendroje išpažintyje, po kurios sekė individuali su sakramentiniu nuodėmių išrišimu. Individualių išpažinčių tam skirtose bazilikos vietose klausėsi Šv. Petro bazilikos nuodėmklausiai, taip pat Šv. Tėvas, kuris vienoje iš bazilikos klausyklų suteikė Atgailos sakramentą pas jį išpažinties priėjusiems keliems jauniems tikintiesiems. Kol buvo klausomasi individualių išpažinčių, apeigų dalyviai giedojo Psalmes, klausėsi Šv. Rašto, Bažnyčios tėvų ir magisteriumo skaitinių. Apeigos buvo užbaigtos Magnifikat giesme, Šv. Tėvo palaiminimu ir procesija į Šv. Lauryno jaunimo centrą, esantį prie pat Bazilikos, į kurį buvo parneštas Jaunimo dienos Kryžius.

Už žmogaus asmeninio pasisekimo fasado dažnai slypi tuščia egzistencija. Gali atrodyti, kad tokiam žmogui nieko netrūksta. Tačiau jeigu jis neturi sielos, tuomet jam trūksta visko. Savaime suprantama, kad žmogaus siela nėra kažkas, ko žmogus galėtų tiesiog atsikratyti, nes būtent siela jį daro žmogumi. Tačiau yra baisi galimybė žmogui nužmogėti, išlikti žmogumi išparduodant ir tuo pat metu prarandant savo žmoniškumą. Skirtumas tarp buvimo žmogumi ir buvimu nežmogišku yra didžiulis, tačiau to neįmanoma įrodyti. Nors išoriškai to nesimato, tačiau tai yra esminis dalykas. Tas pas pasakytina apie Šventąją Dvasią. Nepamatysi ir neįrodysi ar ji įsismelkė į žmogų ar ne. Tačiau tai perkeičia ir atnaujina visą žmogaus egzistencijos perspektyvą. Šv. Dvasia pakeičia ne išorinę, o vidinę gyvenimo padėtį. Todėl reikalingas nuoširdus sąžinės patikrinimas per susitaikymo tarnystę, per kurią išpažįstame nuodėmes, ryždamiesi visuomet ištesėti atsivertimo kelyje. Tikrasis džiaugsmas kyla iš Dievo gailestingumo, jis užpildo mūsų širdis ir sutaikina mus su Juo. Tai užkrečiantis džiaugsmas, - kalbėjo ketvirtadienį Atgailos liturgijos dalyviams popiežius Benediktas XVI, drauge drąsindamas jaunimą būti Dievo gailestingumo liudytojais. (sk)