Trečiadienio bendroji audiencija

 Popiežius Benediktas XVI trečiadienio bendrojoje audiencijoje tęsė katechezių apie Bažnyčios pirmųjų amžių didžiuosius ganytojus ir mąstytojus ciklą. Šį sykį Šv. Tėvas pristatė įžymius krikščionių rašytojus, kilusius iš Italijos pusiasalio, Boecijų ir Kasiodorą. Gyvenusiems jau po Vakarų Romos imperijos žlugimo rašytojams ypatingai rūpėjo išsaugoti ir perduoti ateinančioms kartoms helenistinio ir romėniško pasaulio žinias tuo metu Italijoje dominavusios gotų kultūros kontekste.

Boecijus gimė Romoje 480 metais, buvo visuomenininkas ir mokslininkas, valstybines pareigas derino su filosofijos ir religijos studijomis. Būdamas 25 metų tapo senatoriumi ir artimu karaliaus Teodoriko bendradarbiu, tačiau valdovui neteisėtai apkaltinus išdavyste buvo suimtas ir įkalintas, o galop ir nuteistas mirti. Beocijus mirė kankinio mirtimi būdamas 44 metų. Paskutiniuoju antikos filosofu ir pirmuoju viduramžių intelektualu laikomas Boecijus kalėjime parašė garsiausią savo veiklą. Jame rašytojas apmąsto savo padėties neteisingumą Biblijos raštų ir klasikinės literatūros šviesoje. Boecijus darė išvadą, jog tikroji laimė glūdi nenustojant dėti visas viltis į Dievą, kuris nepaisant visų priešiškumų, yra nenykstantis gėris. Karti laimė padeda atskirti tikruosius draugus nuo netikrųjų ir nėra didesnės paguodos už tikrąją draugystę, kurią dovanoja Kristus. Boecijus simbolizuoja visus, kurie mūsų laikais neteisėtai kenčia dėl ideologinių, politinių arba religinių priežasčių. Boecijus ir mus moko nesekti netikrais, o kliautis tikraisiais draugais, kurie kaip tikrosios vertybės yra nenykstantys, o tikrasis gėris yra Dievas.

Tuo tarpu Boecijaus amžininkas Kasiodoras stengėsi parodyti vienuolinio gyvenimo privalumus. Pietų Italijos Kalabrijoje 485 metais gimęs Kasiodoras buvo ištikimas karaliaus Teodoriko bendradarbis, tačiau vėliau atsisakė civilinės tarnybos ir visas jėgas paskyrė vienuoliniam gyvenimui. Kasiodoras buvo giliai įsitikinęs, jog vienuoliai veiksmingiausiai gali išsaugoti ir perduoti ateities kartoms klasikinės krikščionybės kultūrą. Jis įsteigė vienuolyną pavadintą „Vivarium“ siekdamas puoselėti antikos švietimo ir kultūros paveldą. Savo vienuoliams Kasiodoras pavedė greta fizinių žemės ūkio darbų ir maldos skirti laiką mokslams, senųjų raštų perrašinėjimui ir išsaugojimui. Dėmesio vertas Kasiodoro paliepimas: „Dieną naktį mąstykite Dievo įsakus ir visuomet kreipkite dėmesį į Kristų“.

Kaip Beocijus ir Kasiodoras ugdė susitaikymo dialogą tarp Romos kultūros ir Pietų Italijoje įsikūrusių naujųjų tautų. Taip pat mes gyvename kultūrų sambūvio laikais, patiriame kultūrą žlugdančio smurto pavojų. Todėl būtinas įsipareigojimas perduoti didžiąsias vertybes būsimoms kartoms, žengiančioms susitaikymo ir taikos keliu, kurį atrandame vien tiktai Dieve.

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo maldininkai iš Lietuvos, tarp kurių buvo grupė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos šeštojo kurso diakonų, lydimų seminarijos ugdytojo, kun. Žydrūno Vabuolo.