Vatikano Valstybės sekretorius konsekravo katalikų bažnyčią Azerbaidžano sostinėje
Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone penktadienį Azerbaidžano
sostinėje Baku vadovavo neseniai baigtos statyti Nekaltai Pradėtajai Mergelei Marijai
dedikuotos bažnyčios konsekravimo iškilmei.
Tai vienintelė katalikų bažnyčia
visame Azerbaidžane, pastatyta sklype, kurį Azerbaidžano prezidentas Geidaras Alijevas
padovanojo katalikų bendruomenei kai 2002 metų gegužės mėnesį šalyje lankėsi popiežius
Jonas Paulius II. Naujos bažnyčios statyba buvo pradėta 2005 metų rugsėjo mėnesį.
Kertinį akmenį padėjo tąkart į Azerbaidžaną nuvykęs tuometis Tautų Evangelizavimo
kongregacijos prefektas kardinolas Crescenzio Sepe.
Kardinolo Bertone vadovautoje
bažnyčios konsekravimo iškilmėse dalyvavo dabartinis Azerbaidžano prezidentas Ilhamas
Alijevas; Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalių katalikų vyskupai; Baku stačiatikių vyskupas,
Kaukazo islamo bendruomenių vadovas ir žydų bendruomenės atstovas.
Katalikų
bažnyčios inauguravimo proga sakytoje kalboje kardinolas Bertone šiuos naujuosius
maldos metus pavadino religinės tolerancijos Azerbaidžane simboliu. Kardinolas taip
pat priminė šios naujos bažnyčios statybos istorinį kontekstą, visų pirma tai, jog
būtent tokia buvo velionio prezidento Geidaro Alijevo intencija, kai jis nusprendė
popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Azerbaidžane proga padovanoti vietinei mažajai
katalikų bendruomenei sklypą bažnyčios statybai. Kardinolas Bertone taip pat atskirai
pasveikino bažnyčios pašventinimo iškilmėje dalyvavusį Kaukazo musulmonų vadovą. Jo
dalyvavimas šioje katalikams ypatingai džiugioje šventėje byloja, jog islamo bendruomenė
brangina religinės tolerancijos vertybę.
Katalikai Azerbaidžane yra turbūt
pati mažiausia religinė bendruomenė. Aštuonis su puse milijono gyventojų turinčiame
Azerbaidžane šiuo metu yra tik apie tris šimtus katalikų.
Dauguma Azerbaidžano
gyventojų išpažįsta islamą. Pasak tradicijos, krikščionybė dabartinio Azerbaidžano
teritoriją buvo pasiekusi jau pirmaisiais amžiais, tačiau šiuo metu krikščionių daugumą
sudarantys stačiatikiai atsikėlė iš Rusijos, kartu su geopolitine carinės imperijos
plėtra. Pirmieji katalikai Azerbaidžane atsirado devynioliktojo amžiaus pradžioje.
Dauguma jų buvo tremtiniai iš tuo metu Rusijos imperijos sudėtyje buvusių kraštų.
Vietos katalikų rūpesčiu pačioje dvidešimtojo amžiaus pradžioje Baku buvo pastatyta
neogotikinė bažnyčia, dedikuota Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Prieš pat bolševikinę
revoliuciją, Baku katalikų bendruomenę sudarė du su puse tūkstančio narių. 1931 metais
komunistų valdžia bažnyčią nugriovė ir išvežė į Sibiro lagerius paskutinį Baku katalikų
kleboną kunigą Demurovą. Baku katalikų bendruomenė atgimė 1992 metais. Iš pradžių
ji priklausė Kaukazo apaštališkajai administracijai, kurios vyskupas reziduoja Gruzijoje.
2000 metais buvo sukurta savarankiška misija „sui iuris“ ir jai vadovauti buvo paskirtas
iš Slovakijos atvykęs misionierius salezietis kunigas Daniel Pravda. Neturėdami savo
bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi koplyčia pervestuose privačiuose namuose.
Šiuo metu Azerbaidžano katalikų misijai vadovauja kitas salezietis iš Slovakijos kunigas
Jan Čapla, jam talkina kiti keturi kunigai, šeši broliai vienuoliai ir keturios seserys.
Nuo šio penktadienio Baku katalikai turi savo naują bažnyčią. (jm)