2008-03-05 17:50:57

Pirmieji katalikiški kulto namai Katare bus atidaryti Velykoms


Kelios katalikiškos žinių agentūros jau prieš pusmetį pranešė, kad Kataro sostinėje, Dohoje, šių metų vasario mėnesį bus atidaryta pirmoji katalikiška bažnyčia, dedikuota Marijai. Šios prognozės buvo beveik tikslios. Nors šį mėnesį bažnyčia dar nebus atidaryta, tačiau krikščionys ateinančią kovo 23 dieną Velykas jau galės švęsti.

Šis įvykis yra reikšmingas. Jau daug metų musulmoniškos valstybės ir musulmonų bendruomenės yra kritikuojamos dėlto, kad mielai ir neretai reikliai naudojasi demokratinėse Vakarų valstybėse užtikrinama religijos laisve, apimančia ir kulto pastatų statymą, tačiau nenori pripažinti tokios pat teisės krikščionims musulmoniškose valstybėse. Šitame kontekste bažnyčios atidarymas Katare yra išimtis ir galbūt nedidelis atsivėrimo ženklas.

Nedidelė Kataro valstybė, užimanti maždaug šeštadalį Lietuvos teritorijos, ribojasi su Saudo Arabija. Tiek Katare, tiek Saudo Arabijoje dauguma musulmonų priklauso vahabitų tradicijai, kuri vieninteliu juridinių ir socialinių normų šaltiniu pripažįsta tam tikrą itin konservatyvią ir griežtą Korano bei musulmoniškos teisės, šariato, interpretaciją.

Tad nereikia stebėtis, kad bažnyčios atidarymas tarp vietos žmonių sutiktas kontraversiškai. Iš vienos pusės, bažnyčios statybą parėmė ir žemę jai dovanojo vienas iš karališkosios Kataro šeimos narių. Tokiam veiksmui pritarė negausūs nuosaikūs musulmonai. Tačiau, iš kitos pusės, bažnyčios statyba buvo griežtai kritikuojama, vadinama islamo įžeidimu ar net šventvagyste. Daug pritarimo susilaukė pasiūlymas surengti referendumą, kuriame Kataro gyventojai pareikštų pritaria ar nepritaria bažnyčios statybai. Žinoma, tokio pasiūlymo autoriai neabejojo, kad bažnyčios statybai dauguma iš beveik milijono Kataro gyventojų nepritartų.

Kodėl Katare reikia bažnyčios? Nes šalyje yra apie 100 000 katalikų, kurie čia atvyko ieškodami darbo, daugiausia iš Filipinų ir Indijos. Be katalikų taip pat yra tūkstančiai kitų konfesijų krikščionių. Statoma katalikų bažnyčia yra tik viena iš didesnio komplekso dalių. Ten pat bus įrengtos kulto vietos anglikonams, graikų katalikams ir Egipto koptams. Beje, ant jų nebus tradicinių išorinių simbolinių ženklų – kryžiaus ar varpo. Krikščioniški maldos namai bus uždaroje teritorijoje, paslėpti nuo smalsių akių.

Visus kartu sudėjus, krikščionys sudarytų didelę Kataro populiacijos dalį. Tačiau yra pasirūpinta, kad jie neįgytų didesnės socialinės ir politinės įtakos: jie negali įsigyti nuosavybės, jų buvimas šalyje griežtai susietas su darbo kontraktais, kuriuos galima nesunkiai nutraukti ir nebepageidautiną darbuotoją, pavyzdžiui, reikalaujantį gerbti jo teises, išsiųsti iš šalies.

Pirmuoju katalikų bažnyčios Katare klebonu taps šveicarų kilmės vienuolis kapucinas. Nuo 1889 metų Arabijos teritorijos buvo sujungtos į vieną „Apaštalinį Arabijos vikariatą“, kuris apima daugiau nei tris milijonus kvadratinių kilometrų ir yra didžiausia pasaulyje bažnytinė administracinė teritorija. Nuo pat pradžių vikariato sielovada buvo patikėta kapucinams, vienai iš pranciškonų šeimos atšakų. Dėl su darbu susijusios emigracijos pastaraisiais dešimtmečiais krikščionių skaičius regione išaugo ir šiuo metu gali siekti apie pusantro milijono. Jų sielovada rūpinasi apie 50 kunigų, daugiausia kapucinai, o vienuolės seserys išlaiko keletą neįgaliųjų ir senelių globos namų bei šešetą mokyklų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kuriose, beje, daugiau nei pusė mokinių yra musulmonai. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.