Popiežius pasveikino generalinę kapitulą pradėjusius saleziečius

Romos saleziečių universitete pirmadienio rytą prasidėjo šv. Jono Bosko devynioliktojo amžiaus viduryje įkurtos saleziečių kongregacijos generalinė kapitula, kurioje dalyvauja 232 kongregacijos nariai, atstovaujantys visoms pasaulyje veikiančioms provincijoms. Atidarymo Mišioms vadovavo Vienuolijų kongregacijos prefektas kardinolas Franc Rode. Drauge su juo koncelebravo trys kardinolai saleziečiai – Šventosios Romos Bažnyčios archyvaras ir bibliotekininkas kardinolas Raffaele Farina, Honkongo vyskupas kardinolas Joseph Zen Zekiun ir Nikaragvos sostinės Managvos arkivyskupas emeritas kardinolas Miguel Obando Bravo.

Generalinę kapitulą pradedančius saleziečius pasveikino popiežius Benediktas XVI. Kongregacijos vadovui kunigui Pascual Chavez Villanueva adresuotame popiežiaus laiške visų pirma primenama šv. Jono Bosko charizma – gilus dvasingumas, išradingas kūrybingumas, apaštališkas dinamizmas, nenuilstantis darbštumas, sielovadinė drąsa ir visų pirma beribis aukojimasis Dievui ir jaunimui. Šiomis šv. Jono Bosko savybėmis taip pat ir šiandien turi sekti bei vadovautis saleziečiai. Kas visko atsisako ir ima sekti Kristų, - rašo popiežius, - tas tampa prieštaravimo ženklu. Kas pašvenčia visą gyvenimą Dievui, tas neišvengiamai eina prieš pasaulio logikos srovę. Tačiau tai neturi mūsų gąsdinti. Turime džiaugtis, kad savo liudijimu mes galime šiuolaikiniam pasauliui pasiūlyti kitą pasirinkimą, nei siūlo šiandien dominuojanti kultūra. Tai ypač svarbu jaunimo sielovadoje, nes jaunimas, nepaisant sunkumų ir nusivylimų, vis dėlto trokšta tikro gyvenimo, tikros meilės ir tikros laisvės. Reikia padėti jaunimui pozityviai realizuoti jų nepaprastą dinamizmą, pasiūlyti jaunimui autentišką humaniškumą ir evangelines vertybes,- rašo popiežius generalinę kapitulą pirmadienį pradėjusiems saleziečiams.

Šiuo metu visame pasaulyje yra 16,5 tūkstančio saleziečių. Kunigo Bosko įkurtos kongregacijos nariai darbuojasi 127 pasaulio valstybėse.

* * *

Saleziečiai veikia ir Lietuvoje; turi dvejus namus – Vilniuje ir Kaune. Saleziečių veiklos Lietuvoje pradžia siekia laikus prieš II Pasaulinį karą. Tačiau dėl prasidėjusios sovietinės okupacijos jie nesuspėjo gerai įsitvirtinti. Ketvirtajame dešimtmetyje nemažai jaunuolių, panorusių stoti į saleziečių kongregaciją, išvyko studijuoti į Italiją. Vėliau, pokario metais Italijoje kunigystės šventimus gavę lietuviai saleziečiai netoli Romos, Frascati miestelyje įkūrė savo centrą. Alpėse, Šiaurės Italijoje, keletą dešimtmečių veikė dar vienas lietuvių saleziečių židinys. Keletas Italijoje studijas baigusių lietuvių saleziečių išvyko į misijas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Italijoje veikę lietuvių saleziečių namai užsidarė, o jiems vadovavę lietuviai saleziečiai – grįžo į tėvynę ir įsijungė į prieš keliolika metų Lietuvoje atkurtų saleziečių centrų veiklą.

Kalbant apie lietuvius saleziečius, būtina paminėti uolų Romos lietuvių bendruomenės narį - 2005 metais Romoje mirusį brolį Vincą Aleksandravičių, buvusį Romos saleziečių spaustuvės direktorių. Ankstesniais laikais Romoje gyvenę du lietuviai saleziečiai buvo Vatikano spaustuvės vadovai – kunigas Stanislovas Petraitis nuo 1946 iki 1958 metų buvo spaustuvės administracijos direktorius, o kunigas Juozas Zeliauskas nuo 1963 iki 1965 buvo generalinis direktorius. (jm)