Salvadoro vyskupai lankosi Romoje

Nuo vasario 25 iki kovo 1 dienos Romoje vyksta Salvadoro vyskupų vizitas Ad Limina, kurio metu ganytojai pateiks ataskaitas už savo diecezijas pačiam popiežiui ir Šventojo Sosto institucijose aptars įvairius iškilusius klausimus.

Salvadoras yra nedidelė centrinės Amerikos šalis prie Ramiojo vandenyno kranto. Nors ji užima tik trečdalį Lietuvos teritorijos, joje gyvena apie 7 milijonus gyventojų.

Salvadoras yra respublika su stipria prezidento institucija. Nors istoriniu požiūriu Salvadoras buvo majų, actekų ir toltekų genčių žemės, šiandien dauguma gyventojų, apie 90 procentų, yra metisai, indėnų ir baltųjų, dažniausiai ispanų, palikuonys. Ispanai dabartinio Salvadoro teritoriją pasiekė 1524 metais ir jį užkariavo, prijungdami prie didesnio teritorinio darinio, kurio centras buvo Gvatemaloje. Tačiau 1823 metais nepriklausomybės judėjimas Salvadore paskelbė nepriklausomybę, padėjusią pagrindą dabartinei valstybei.

Krikščionybė į Salvadorą atėjo kartu su ispanais. Bažnytinės administracijos požiūriu Salvadoro teritorija iš pradžių taip pat priklausė nuo Gvatemalos, tačiau atsiradus nepriklausomai Salvadoro valstybei, pradėjo formuotis ir autonomiška Bažnyčia Salvadore. Galiausiai, 1913 metais popiežius Pijus X Salvadoro diecezijai suteikė arkivyskupijos statusą, nebepriklausantį nuo bažnytinių struktūrų Gvatemaloje.

Siekiant Bažnyčiai Salvadore suteikti paslankesnę struktūrą, iš didelės Salvadoro arkivyskupijos teritorijos laikas nuo laiko buvo sukuriama tai viena, tai kita atskira vyskupija ir šiandien jų yra septynios. Į jas yra suskirstyti katalikų Bažnyčioje krikštytieji, sudarantys maždaug 78 procentus gyventojų.

Salvadoro istorija, kaip kitų daugelio regiono valstybių, nebuvo rami. Valstybei teko išgyventi ir didesniųjų kaimynių spaudimą, perversmus bei diktatūras, pilietinį karą. Be abejo, Bažnyčios šie istorijos sūkuriai neaplenkė. Pastaraisiais dešimtmečiais keli įvykiai buvo ypač sukrečiantys: 1980 metais buvo nušautas Mišių metu Salvadoro arkivyskupas Oscar Arnulfo Romero, po to kai nepaisydamas grasinimų ryžtingai smerkė šalies socialines neteisybes. Tais pačiais metais kariškiai barbariškai nužudė tris vienuoles ir vieną pasaulietę misionierę, kurios teikė humanitarinę pagalbą pilietinio karo aukoms.

Dėl kritikos valdžiai 1989 metais specialiojo Salvadoro kariuomenės padalinio kariai įsiveržė į jėzuitų administruojamą „Centrinės Amerikos universitetą“ ir nušovė šešis jėzuitus, tarp jų universiteto rektorių ir vicerektorių, ir šalia pasitaikiusią darbuotoją virėją kartu su jos penkiolikamete dukra. Šie nusikaltimai dar ir šiandien nėra iki galo išpainioti.

Socialinis teisingumas, kova prieš skurdą ir šiandien yra vieni iš Bažnyčios Salvadore prioritetinių klausimų. Nerimą kelia didelė jaunimo nusikalstamumo banga, prievartos griebimasis kiekviena proga. Šeimų, jaunimo ugdymas, gera kunigų formacija ir tikinčiųjų katechezė Salvadoro Bažnyčiai, kaip daug kur kitur, lieka nuolatiniai bei pagrindiniai uždaviniai. (rk)