Šv. Tėvo susitikimai sekmadienį su Romos parapijiečiais ir maldininkais iš viso pasaulio. Popiežius priminė Ekvadoro nelaimes

Trečiojo gavėnios sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI buvo išvykęs iš Vatikano lankyti savo vyskupijos parapijiečių Romos kvartale Testaccio. Šv. Tėvas aplankė Marijos Nusidėjėlių gynėjos parapijos bendruomenę, šiemet mininčią bažnyčios pašventinimo šimtmetį. Po Mišių aukos pasakytoje kalboje popiežius kreipė parapijiečių dėmesį į Evangelisto Jono pasakojimą apie samarietės ir Jėzaus susitikimą prie šulinio.

Ši moteris labai panaši į moderniųjų laikų žmogų, joje tarsi veidrodyje atsispindi mūsų laikų gyvenimas ir problemos, - sakė popiežius. - Tai moteris, kuri gyvena labai laisvai, bet netampa laisvesnė, tačiau trokšta atrasti tikrąją laimę ir gyvenimo džiaugsmą. Mane jaudina tai, - kalbėjo popiežius, - jog ši moteris, būdama tariamai paviršutiniško būdo ir nuo Dievo atitolusi, leidžia tuo momentu, kai į ją prakalba Jėzus, pamatyti, kad ir jos širdies gilumoje slypi daugelį kamuojantis klausimas: yra Dievas, bet kas jis? Galime jį pagarbinti, o kaip tai padaryti? Tuomet pamatome ko iš pradžių nepastebėjome: širdies gilumoje visuomet glūdi klausimas apie Dievą ir laukimas, kad jis kokiu nors būdu apsireikštų. Todėl ir mes savo veikla, kurios kiti labai laukia, atsiliepiame į šį klausimą kitiems nešdami Viešpaties šviesą. Jo šviesa apšviečia ir mus, stiprindama tikėjimą, kuris yra Evangelijos vanduo, kurio taip esame ištroškę. Šia prasme pasakojimas apie samarietę yra padrąsinimas visiems tęsti ganytojišką ir misijinį įsipareigojimus, ir savo užsidegimu padėti mūsų laikų žmonėms atrasti tikrąją laisvę ir laimę, - kalbėjo Benediktas XVI.

Po susitikimo su parapijos bendruomene, Šv. Tėvas sugrįžo į Vatikaną, kur buvo laukiamas skaitlingų vidudienio maldos dalyvių šv. Petro aikštėje. Viešpaties Angelo maldos proga pasakytoje kalboje Šv. Tėvas pratęsė Evangelijos pasakojimo apie samarietės susitikimą su Jėzumi apmąstymą.

Jėzus samarietei kalba apie „gyvąjį vandenį“, kuris gali numalšinti jos troškulį ir joje tapti versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą. Troškulio tema, - pažymėjo popiežius, - kartojasi per visą Jono Evangeliją: nuo Jėzaus susitikimo su samariete iki Palapinių šventės ir iki pat Kryžiaus, kai Jėzus prieš mirdamas ištarė „Trokštu!“ (Jn 19,28). Jėzaus troškulys yra vartai, vedantys į Dievo slėpinį, Dievo, kuris tapo ištroškusiu tam, kad numalšintų mūsų troškulį; taip, kaip tapo vargdieniu, kad mus praturtintu (2Kor 8,9). Dievas yra ištroškęs mūsų tikėjimo ir meilės. Kaip geras ir gailestingasis tėvas jis trokšta mums viso įmanomo gėrio, o tas gėris yra Jis pats. Tuo tarpu samarietė simbolizuoja egzistencinį nerimą visų tų, kurie nesuranda to, ko ieško. Samarietė turėjo penkis vyrus ir gyveno su šeštuoju. Jos ėjimas prie šulinio semtis vandens išreiškia gyvenimo vienodumą ir nusivylimą. Bet tą dieną jai viskas pasikeičia per susitikimą su Viešpačiu Jėzumi, kuris taip ją sukrėtė, jog palikusi ąsotį parskubėjo į miestą pranešti kitiems: „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ (Jn 4, 28-29).

Brangūs broliai seserys, - baigdamas kalbėjo Šv. Tėvas, - atverkime savo širdis Dievo žodžiui, kad kaip samarietė sutiktume Jėzų, kuris apreiškia savo meilę ir taria: Mesijas, tavo išganytojas, „tai aš, kuris su tavimi kalbu!“. Šią malonę tesuteikia mums Marija, pirmoji ir tobula įsikūnijusio Žodžio mokinė.

Po kalbos Popiežius su maldininkais sukalbėjo Viešpaties Angelo maldą, o po jos dar kartą kreipėsi į susirinkusiuosius. Šį kartą Popiežius kalbėjo apie Ekvadoro negandas. Ekvadore ypatingai stiprių liūčių sukelti potvyniai padarė didelių nuostolių dideliame pajūrio plote, pavertė benamiais tūkstančius šeimų. Katastrofoje žuvo 27 žmonės. Šie prisideda prie ugnikalnio Tungurahua išsiveržimo padarytų nuostolių, taip pat pavertusių benamiais šimtus žmonių. Šv. Tėvas užtikrino savo asmenišką dvasinį artumą su Ekvadore stichinių nelaimių pasekmes kenčiančiaisiais ir, kreipdamasis į visus pasaulyje, kvietė liudyti brolišką solidarumą, kad nukentėję žmonės galėtų kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. (sk)