Popiežiaus veikla pirmadienį. Susitikimas su Gyvybės akademijos kongreso dalyviais
Pirmadienį į popiežiaus dienotvarkę buvo įtrauktos trys audiencijos. Pirmojoje Šventasis
Tėvas susitiko su apaštaliniu nuncijumi Čilėje arkivyskupu Giuseppe Pinto. Antrojoje
audiencijoje popiežius Benediktas XVI priėmė penkis Salvadoro vyskupus. Susitikimai
su Salvadoro vyskupais tęsis ir ateinančiomis šios savaitės dienomis, mat, kaip jau
buvome pranešę, iki penktadienio vyksta Salvadoro vyskupų vizitas Ad Limina.
Trečiojoje
audiencijoje Šventasis Tėvas priėmė Gyvybės akademijos narius, valdybą, bendradarbius,
kurie šiomis dienomis dalyvavo akademijos asamblėjoje ir tuo pat metu kongrese, kuriame
nagrinėta sudėtinga tema: „Būti šalia neišgydomo ligonio ir mirštančiojo“. Būtent
šiai temai buvo skirta ir popiežiaus kalba Gyvybės akademijos asamblėjos ir kongreso
dalyviams.
Šventasis Tėvas pabrėžė, kokia sudėtinga mirties ir ligos tema,
kuriai medicinos mokslai ir technologijos pateikia vis naujų atsakymų. Popiežius priminė
ir krikščionišką mirties priėmimą. Krikščioniui gyvybės užgesimas tiek senatvėje,
tiek, dėl netikėtų priežasčių, esant pačiame stiprume, tiek pačioje gyvenimo pradžioje,
nėra tik biologinio fenomeno pabaiga, pasibaigusi biografija, bet naujas gimimas,
atnaujintas gyvenimas, kurį suteikia prisikėlęs Viešpats. Mirtis yra iškilmingas ir
šventas momentas, kurio metu visos pastangos, atliktos krikščioniškoje viltyje, padaryti
geresniais save ir mums patikėtą pasaulį, įgyja galutinę prasmę. Krikščioniui mirštantysis
susitinka su Gyvybės ir Meilės šaltiniu. Krikščionių bendruomenė negali likti abejinga
tokiai akimirkai.
Ši bendruomenė, kartu su visa visuomene, su jos sanitarinėmis
ir visuomeninėmis institucijomis, yra kviečiama palydėti savo mirštančiuosius, padėti
jiems pasitikti mirties ir skausmo slėpinį. Kalbant konkrečiau, kiekvienam ligoniui
turi būti užtikrinta reikiamas gydymas. Pastarajame reikia paisyti tiek gydytojo pareigos
suteikti ligoniui išgyvenimo priemones, tiek ligonio pareigos jas priimti, jei kalbama
apie paprastą terapiją.
Jei kalbama apie išskirtinę ir rizikingą terapiją,
tai jos panaudojimas yra morališkai pateisinamas, tačiau pasirinktinis.
Šventasis
Tėvas taip pat pabrėžė, jog solidari visuomenė turėtų sudaryti sąlygas savo nariams
tinkamai prižiūrėti mirtinai sergančius ir palydėti mirštančius. Tai turėtų būti pripažinta
kaip artimųjų teisė, analogiška teisei artimiesiems dalyvauti gimdymo metu. Solidari
visuomenė turėtų padėti padengti brangių vaistų ir specialių įrenginių kaštus.
Popiežius
pakartojo, jog Bažnyčia griežtai smerkia tiesioginę eutanaziją, nulemtą utilitaristinio
požiūrio į asmenį, neretai spaudžiant ekonominei dinamikai. (rk)