Egipto aukščiausias teismas pripažino 12 egiptiečių atsivertimą į krikščionybę
Religijos laisvė daugelyje pasaulio regionų yra tik galimybė, nekalbant apie tuos
atvejus, kai jos paprasčiausiai nėra. Religijos laisvė gali būti varžoma dėl įvairių
motyvų: dėl politinių, kultūrinių, ideologinių ar religinių. Pastarieji yra ypač regimi
musulmoniškose valstybėse.
Kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose kiti tikėjimai
yra draudžiami, o jei toleruojami, tai tik su sąlyga, kad jų praktikavimas nebus viešas.
Kituose musulmonų daugumos kraštuose, kurie istoriškai ir kultūriškai nėra monolitiški,
religijos laisvė yra įtvirtinta juridiškai, tačiau neretai sunkiai realizuojama.
Tai
Egipto atvejis, kuriame neseniai dvylikai krikščionių koptų sunkiai ir po ilgo teisinio
bylinėjimosi pavyko išsireikalauti teisę oficialiai „būti“ krikščionimis. Egipto aukščiausiasis
teismas jiems „leido“ atsiversti, mat šis atsivertimas iš tiesų buvo sugrįžimas prie
savo pirminio tikėjimo. Prieš tapdami musulmonais jie visi priklausė krikščionių koptų
Bažnyčiai, o jų laikinas tapimas musulmonais buvo motyvuotas pragmatinių motyvų.
Egiptas
yra musulmoniška valstybė, islamo teisės tradicija, šariatas, čia yra pagrindinis
valstybės įstatymų šaltinis. Musulmonų tikėjimo palikimas šariato teisėje yra traktuojamas
kaip nusikalstamas veiksmas, už kurį kai kur baudžiama mirtimi – Sudane, Irane, Mauritanijoje
ir dar bent keturiose šalyse. Egipte mirties bausmės už islamo palikimą oficialiai
nėra, tačiau į kitą tikėjimą norintis pereiti asmuo sutinka beveik neįveikiamų juridinių
kliūčių ir milžinišką socialinį spaudimą, kuris gali pasibaigti linčo teismu. Tačiau
iš kito tikėjimo pereiti į islamą labai lengva, netgi automatiška: antai, jei vienas
iš sutuoktinių yra musulmonas, tai tik retais atvejais toleruojamas kito sutuoktinio
nebuvimas musulmonu. Tačiau vaikai jau būtinai bus auklėjami kaip musulmonai, nepriklausomai
nuo tėvų valios. Nebūnant musulmonu yra sunku įsidarbint valstybės tarnyboje ar kilti
karjeros laiptais kariuomenėje. Egipte asmens religija yra įrašoma jo asmens dokumente,
o tai, kaip pastebi kritikai, dažnai tampa proga religinio pobūdžio diskriminacijai.
Dar
tebesitęsia tiek Egipte, tiek pasaulyje plačiai nuskambėjusi „Hegazi byla“. Jaunas
egiptietis Mohammad Ahmad Hegazi ir jo žmona atsivertė į krikščionybę, tačiau niekaip
negali gauti teisinio pripažinimo iš valstybės. Netgi priešingai, teismuose tokia
jų teisė nebuvo pripažinta. Valstybei jis ir jo žmona tebėra musulmonai, o tai turi
visą eilę pasekmių. Pavyzdžiui, oficialiai savo vaikų negalės auklėti krikščioniškai.
Hegazi byla nuo anksčiau minėtos dvylikos koptų krikščionių bylos skiriasi tuo, kad
Hegazi nuo pat gimimo buvo musulmonas.
Šariato teisės perspektyvoje Hegazi
yra atsimetėlis, kuris turi būti nubaustas mirtimi už skandalingą islamo įžeidimą.
Daug Egipto imamų, musulmonų dvasininkų, vienbalsiai išreiškė tokią nuomonę. O jiems
pritaria dauguma musulmonų tikinčiųjų. Yra retos nuosaikesnės nuomonės, jog Hegazi
nevertas mirties bausmės, jei tik viešai nedemonstruotų savo atsivertimo arba emigruotu
į kitą šalį ir dar retesni pareiškimai, jog Hegazi turi teisę laisvai rinktis. (rk)