Pedofilijos ir vaikų pornografijos centras – Europa

Misionierius Adriano Pelosin, gyvenantis Tailande jau 27 metus, dirba asociacijoje, kuri šiuo metu rūpinasi 110-ia vaikų, gyvenančiuose šešiuose šeimyniniuose centruose. Kai kurie jų buvo pamesti tik gimę, kai kurių tėvai mirė nuo AIDS ar nuo narkotikų, kai kuriuos paliko vos keliolika metų turinčios jų mamos, kai kurie yra ištraukti iš vaikų prostitucijos. Anot t. Pelosin, jie pasakoja, jog į prostitucijos ratą papuolė 10-12 metų. Jų istorijos yra liūdnos ir baisios.

Kokios yra vaikų prostitucijos fenomeno priežastys? Ar galime tikėti jos pateisinimais, kad ten, kur ji labiausiai paplitusi – Meksikoje ir Kolumbijoje, Kenijoje ir Ganoje, Tailande ir Filipinuose – yra „vietos kultūros“ dalis arba kad tai šaltinis įplaukų, kurių vietos ekonomika negali atsisakyti?

Yra parengta nemažai ataskaitų, kurių duomenų plačiojoje žiniasklaidoje dažnai neišvysi. Galbūt todėl, kad sukeltų nemalonų nerimą europiečių savimonei, mat būtent europiečiai yra didžiausi vaikų prostitucijos ir pornografijos, kuriai milžiniškos galimybės atsivėrė kartu su interneto plitimu, vartotojai.

Italijos nevyriausybinės organizacijos „Telefono Arcobaleno“ parengtoje ataskaitoje pateikiami tokie duomenys apie pedofiliją internete: 2007 metais buvo užregistruoti daugiau nei 39 tūkstančiai pedofilijos medžiagos pasirodymo atvejų internete ir virš 7000 interneto svetainių, kurios iš to pelnėsi. 61 % prisijungusių prie šių svetainių buvo europiečiai, 86 procentai pedofilijos medžiagos pasirodymo atvejai užregistruoti Europos teritorijoje ir taip pat Europoje yra 52 procentai visų interneto svetainių, kurios pelnosi iš pedofilijos medžiagos.

Kas tokie yra pedofilijos medžiagos vartotojai ar taip vadinamieji „sekso turistai“? Prieš keletą dienų Italijos policija apklausė virš 100 asmenų ir sulaikė keletą: banko tarnautoją, du darbininkus, vieną sociologą ir tik iš Tailando grįžusį vieno Romos universiteto dėstytoją, vežusi su savimi šimtus vaizdinės medžiagos epizodų, kuriose figūruoja jis pats ir jo išnaudojami vaikai.

Tačiau klystume, jei pasiduotumėme tradicinei klišei, jog vaikų prostitucijos ir pornografijos vartotojas yra „senas ir turtingas ištvirkėlis“. Tėvo Adriano Pelevosin asociacijos globojami vaikai pasakojo, kad jų „klientai“ dažniausiai buvo jauni 18-20 metų europiečiai iš Šiaurės Europos, ypač iš Švedijos ir Norvegijos, bet taip pat iš Vokietijos, Olandijos ir Italijos.

Vienos iš didžiausių pasaulyje kovos prieš vaikų prostituciją ir pornografiją organizacijų ECPAT Italijos skyriaus vadovas šitaip aprašo eilinį sekso turistą italą: tai vidutiniškai 27 metų jaunas asmuo, kuris sugeba susirasti visą informaciją internete ir išgali nusipirkti mūsų dienomis sąlyginai nebrangius bilietus į kokią sekso turizmo „oazę“. Maždaug 80 000 italų kasmet perka bilietus į tokias „oazes“. Tačiau plačiojoje spaudoje, su tokiu tradiciniu pasipiktinimu bei atidumu aprašančioje skandalus susijusius su dvasininkais, apie tai retai išvysime daugiau nei kelias eilutes.

Tėvas Pelevosin klausė: kodėl šie, iš pažiūros normalūs europiečiai jaunuoliai, merginos ir vaikinai, atvyksta ieškoti vaikų prostitucijos? Kodėl atvyksta ten, kur jų ekonominė padėtis leidžia išnaudoti kitų žmonių kūną, naudotis visuomenės skurdumu? Kodėl jie nežino ir nesuvokia, kad daugybė tų, kuriais jie naudojosi, vėliau bus išmesti į gatvę kaip niekam nebereikalingi daiktai? Nežino kad už organizuotos prostitucijos, už šypsenų ir pažadų slepiasi skrupulų nepažįstantis organizuotas nusikalstamumas?

Pasak misionieriaus, dažniausiai vaikų prostitucijos priežastis buvo skurdas ir šeimos suirimas, vaikams liekant vieniems arba tampant kitų šeimų vergais. Tačiau kodėl europiečiai naudojasi tokia silpnumo situacija? Gal todėl, kad pačioje Europoje šeima nyksta? (rk)