Šventojo Sosto stebėtojas JTO pasisakė apie visišką užimtumą ir orų darbą

Vasario 6-15 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Socialinių ir ekonominių reikalų tarybos komisijoje socialiniam vystymuisi svarstoma apie visiško užimtumo ir oraus darbo situaciją pasaulyje.

Sąvoka „visiškas užimtumas“ išreiškia idealią ekonominę situaciją, kurioje nėra ilgalaikės bedarbystės. Kitaip tariant, visi gali susirasti darbą, nesunkiai jį pakeisti, o bedarbystė būtų tik pereinamasis laikotarpis nuo vieno darbo iki kito.

Panašiai sąvoka „orus darbas“ išreiškia tam tikrą idealią darbo sąlygų visumą, kuri gerbia asmens laisvę, lygybę su kitais, saugumą ir orumą, užtikrina oriai gyventi leidžiantį atlyginimą.

1995 metais JTO iniciatyva valstybių vadovai paskelbė taip vadinamą „Kopenhagos deklaraciją“, kurioje socialinis išsivystymas buvo pripažintas „visuotinės svarbos“ ne tik dėl valstybės pareigos sukurti piliečiams deramas gyvenimo sąlygas, bet ir dėlto, kad socialinis išsivystymas yra viena iš taikos bei saugumo tarp valstybių ir pačiose valstybėse sąlygų.

Socialinis išsivystymas apima ne tik ekonominį išsivystymą, bet taip pat socialinį teisingumą, sveiką aplinką, efektyvios sveikatos apsaugos sistemos egzistavimą, lygybę tarp moterų ir vyrų bei kitų žmogaus teisių gerbimą.

Bet komisijos socialiniam vystymuisi posėdžiams pateiktoje ataskaitoje apie visiško užimtumo ir oraus darbo situaciją pasaulyje konstatuojama, jog dar labai toli iki patenkinamų sąlygų pasiekimo. Statistika iškalbi: 2006 metais apie pusantro milijardo žmonių, trečdalis visų pasaulyje darbingų žmonių, arba buvo bedarbiai, arba dirbo nereguliariai, pavienius darbus, arba gaudavo tokį mažą atlyginimą, kad gyveno žemiau skurdo ribos, negalėdami patenkinti daugelio elementarių savo ir savo šeimų poreikių.

Posėdyje pasisakė ir arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas JTO. Jis pabrėžė du akcentus, kurie svarbūs Šventojo Sosto perspektyvoje.

Visų pirma tai, kad visiško užimtumo ir oraus darbo trūkumas bei su tuo susietas skurdas ir socialinė dezintegracija žeidžia žmogaus orumą. Antrasis dalykas, kurį akcentavo arkivyskupas, buvo tai, kad žmonių pasitikėjimą įmanoma gauti tik tada, jei jie yra išklausomi ir jei atsižvelgiama į konkrečius jų poreikius.

Šventojo Sosto delegacijos nuomone dabartinėje socialinėje ir ekonominėje situacijoje reikia ypatingai pasirūpinta mažas pajamas gaunančių šeimų saugumu. Dažniausiai būtent šios šeimos skaudžiausiai patiria ekonominių bangavimų smūgius ir dažniausiai nėra jokios politikos ar strategijos kaip joms padėti. Tai ne tik valstybinio, bet ir tarptautinio solidarumo bei teisingumo klausimas.

Antai, valstybės su stipria ekonomika neturi veikti taip, kad dar labiau pablogintų mažiau išsivysčiusių šalių situaciją tarptautinėje prekyboje ir tarptautiniuose finansuose.

Svarbu yra ir tai, kad žmonės patys turėtų kažkiek sprendimo galios tuose sprendimuose, kurie liečia jų gyvenimą. Reikia tokios aplinkos ir tokių struktūrų, kurios tai užtikrintų.

Globalizacija atvėrė ekonominės gerovės duris daugybei žmonių, bet taip pat, kartais skaudžiai, smogė silpniausiems visuomenių nariams. Moralių ir atsakingų vyriausybių pareiga yra neužmirti jų. (rk)