Mirė Maltos Ordino Didysis Magistras Andrew Bertie. Popiežiaus užuojauta.

Ketvirtadienio, vasario 7-osios, vakarą Romoje mirė Maltos Ordino Didysis Magistras Andrew Bertie. Pranešdama apie netektį, Maltos Ordino vadovybė informuoja, jog iki naujo Didžiojo Magistro rinkimų, laikinai vadovauti Ordinui paskirtas Didysis komandoras Giacomo Dalla Torre del Tempio di Sanguinetto.

Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą Ordino valybei ir visiems nariams. Laikinajam Ordino vadovui pasiųstoje telegramoje rašoma: Dvasia dalyvaudamas skausme dėl Jo Prakilniosios Didenybės Brolio Andrew Bertie, Suvereniojo Maltos Riterių Ordino Didžiojo Magistro mirties, reiškiu gilią užuojautą visam Ordinui ir prisimenu velionio didžiuosius nuopelnus, kuriais jis pasižymėjo vykdydamas savo kilnias pareigas kenčiančiųjų labui, jo meilę Bažnyčiai ir Evangelijos vertybių liudijimą. Meldžiu amžinos ramybės jo kilniajai sielai ir suteikiu apaštališkąjį palaiminimą Ordino vadovybei ir visiems jo nariams,- rašoma popiežiaus telegramoje.

Andrew Bertie buvo 78-sis Maltos Ordino Didysis Magistras nuo Ordino įkūrimo 1099 metais. Jis buvo pirmas Didysis Magistras kilęs iš Didžiosios Britanijos. Andrew Bertie gimė 1929 metais Londone. Baigęs Amplefortho benediktinų kolegiją, studijavo Oksfordo universitete ir Londono universiteto Rytų ir Afrikos studijų institute. Dirbo ekonomikos žurnalistu ir prancūzų bei ispanų kalbų dėstytoju. Maltos Ordinui priklausė nuo 1956 metų, o 1981 metais davė vienuolinius amžinuosius įžadus. 1988 metais buvo išrinktas Maltos Ordino Didžiuoju Magistru.

Suverenusis Maltos riterių ordinas yra vienintelis kryžiuočių ordinas išlikęs iki mūsų dienų. Ordino istorijos pradžia siekia nedidelę krikščionių vienuolių bendruomenę, susibūrusią 1099 metais prie Jeruzalės šv. Jono bažnyčios. Vėliau, kai iš Europos atvykstantys riteriai užkariavo Palestiną, taip pat ir Šv. Jono vienuolių bendruomenė persiorganizavo į riterių ordiną. Naują statusą 1113 metais patvirtino popiežius Paschalis II. Žlugus krikščionių valstybei Palestinoje, Šv. Jono ordinas persikėlė į Rodo salą. Turkų nugalėtas vėliau persikėlė į Maltą. Iš čia dabartinis Ordino vardas. Rodo saloje ir vėliau Maltoje broliai tvarkėsi kaip savarankiška valstybė ir įgavo kitų valstybių pripažįstamą suverenųjį statusą. 1798 metais Ordino brolius iš Maltos išvarė Napoleonas. Po Vienos kongreso Maltą valdę anglai neleido broliams grįžti į salą. 1834 metais jiems buvo leista įsikurti popiežių valdytoje Romoje. Nors ir neturėdamas savosios teritorijos, Maltos Ordinas išsaugojo suverenitetą. Iki gyvos galvos iš vienuolių renkamas Didysis Magistras tituluojamas kunigaikščiu. Bažnytinėje plotmėje Ordinas veikia kaip vienuolija, tačiau ne tiesiogiai pavaldi Šv. Sostui, bet turinti Popiežiaus paskirtą vadinamąjį kardinolą globėją.

Šiandien Maltos Ordinas turi daugiau kaip 10 tūkstančių narių. Tikrųjų įžadus davusių vienuolių tėra tik kelios dešimtys. Likusieji, riteriai ir damos, tai tarsi garbės nariai, priimami į Ordiną įsipareigodami remti jo humanitarinę veiklą. Kaip savo istorijos pradžioje, taip ir dabar, Maltos Ordinas savo veikloje vadovaujasi šūkiu “Tuitio fidei et obsequium pauperum” (Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargšams). Prieš keletą šimtmečių šį savo pašaukimą Ordinas vykdė aniems laikams būdingomis formomis – kalaviju kovojo su krikščioniškos Palestinos, vėliau – Europos priešais, ir globojo maldininkus. Šiandien kova už tikėjimą kitaip suprantama. Maltos Ordinas yra viena didžiausių krikščioniškų humanitarinių organizacijų, išlaikančių ligonines ir prieglaudas ne tik labiausiai skurstančiuose pasaulio regionuose, bet ir Vakarų šalyse; turintis vaikų ir senelių namus, ambulatorijas, gerai organizuotą greitosios pagalbos tarnybą. Ordino vadovaujamose medicinos struktūrose dirba 11 tūkstančių tarnautojų ir 80 tūkstančių savanorių. Vokiškoji Maltos Ordino Pagalbos tarnybos atšaka jau keliolika metų veikia ir Lietuvoje. (jm)