Kardinolas Valteris Kasperis komentuoja reakcijas į popiežiaus sprendimu pakeistą senojo lotyniško Mišiolo Didžiojo Penktadienio liturgijos maldą už žydus.

Gana gausių reakcijų sulaukė popiežiaus Benedikto XVI sprendimu pakeista senojo lotyniško Mišiolo Didžiojo Penktadienio liturgijos „Malda už žydus“. Nemaža dalis reakcijų nepalankios: girdi, Vatikanas ir toliau reikalauja, kad žydai pripažintų Kristų. Kodėl nuspręsta pakeisti maldos tekstą, kokios buvo šį sprendimą nulėmusios intencijos – Vatikano radijui duotame interviu aiškino kardinolas Valteris Kasperis, vadovaujantis Popiežiškajai krikščionių vienybės tarybai ir prie šios tarybos veikiančiai Religinių ryšių su judaizmu komisijai.

Santykių su žydais istorija yra sunki ir sudėtinga, dėl to visuomet reikalingas ypatingas dėmesingumas ir jautrumas,- kalbėjo kardinolas Kasperis. Malda, kuri prieš Mišiolo reformą buvo naudota Didžiojo Penktadienio liturgijoje, buvo truputį užgauli, nes kalbėjo apie žydų tautos aklumą. Dėl to Šventasis Tėvas nusprendė pašalinti tą elementą, bet kartu norėjo ir pabrėžti, kad vis dėl to, tarp krikščionybės ir judaizmo yra tam tikrų specifinių skirtumų. Mes turime daug bendra: Abraomą, protėvius, patriarchus, Mozę, bet taip pat ir Dievo Sūnų. Ir šitas skirtumas negali būti nutylėtas. Šventasis Tėvas tai ir pabrėžė: Jėzus Kristus yra visų žmonių, taigi ir žydų, Išganytojas. Ir būtent tai sako naujas maldos tekstas. Dievo Sandora su Izraelio tauta tebegalioja ir Kristus ją patvirtino savo mirtimi. Tačiau jei Didžiojo Penktadienio malda kalba apie žydų atsivertimą,- kalbėjo kardinolas,- tai dar nereiškia, kad mes dabar eisime jų atversti. Naujame maldos tekste popiežius naudoja Laiško Romiečiams vienuoliktojo skyriaus frazę, kurioje šv. Paulius sako: mes tikime, kad kai į Bažnyčią įeis pagonių visuma, tada bus išgelbėtas visas Izraelis. Tai yra eschatologinė viltis, kuri nereiškia, kad dabar turime pradėti misijas Izraelyje. Tačiau kartu savaime suprantama, kad mes turime nuolatos liudyti savo tikėjimą. Kaip sako garsusis žydų atstovas Schulis Isaakas, praeityje krikščionių kalboje skambėjo panieka, šiandien – pagarba skirtumams. Matydami tarp mūsų esančius skirtumus, turime vieni kitus ne niekinti, bet gerbti.

Pasak kardinolo Valterio Kasperio, nepagrįstos šiomis dienomis kartotos kalbos, kad šituo sprendimu Bažnyčia kelia kliūtis dialogui su žydais. Dialogas visada reikalauja gerbti pašnekovo savivoką ir jo pozicijas. Mes gerbiame žydų identitetą ir norime, kad ir jie gerbtų mūsų identitetą, kurio mes negalime slėpti. Šitas skirtumas ir yra mūsų dialogo objektas. Mes kalbamės ir apie tai kas mums bendra, ir apie tai kas mus skiria. Aš čia nematau jokios kliūties, bet priešingai – tai yra iššūkis tikram teologiniam dialogui,- kalbėjo kardinolas Valteris Kaperis Vatikano radijui duotame interviu. (jm)