Trečiadienio pavakare popiežius Benediktas XVI vadovavo Pelenų Trečiadienio liturgijai Romos Aventino kalvos bažnyčiose

Trečiadienio pavakare, 17 valandą Romos laiku, Lietuvoje – 18, Romos Aventino kalvos Šv. Anzelmo bazilikoje prasidėjo popiežiaus Benedikto XVI vadovaujama Pelenų Trečiadienio liturgija. Šv. Tėvo vadovaujama procesija, giedant Visų Šventųjų litaniją, atėjo iki už kelių šimtų metrų esančios kitos Aventino kalvos bažnyčios – Šv. Sabinos bazilikos ir joje Popiežius aukojo Pelenų Trečiadienio Mišias.

Jei Adventas yra ypatingas metas, raginantis mus pasitikėti Dievu, kuris ateina pas mus, Gavėnia atnaujina mūsų viltį Tuo, kuris mus išvedė iš mirties į gyvenimą. Abu šie liturginiai laikotarpiai yra apsivalymo metas, tačiau visų pirma Gavėnia mūsų gyvenimą nukreipia Prisikėlimo slėpinio link. Šiemetinio Gavėnios kelio pradžioje, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du Gavėnios keliui būdingus aspektus - į maldą ir į kančią,- sakė Popiežius Mišių homilijoje ir priminė, jog apie šiuos du „vilties mokymosi ir vykdymo būdus“ jis rašė neseniai paskelbtoje savo enciklikoje „Spe salvi“.

Pradėdamas nuo maldos, Benediktas XVI priminė ypatingai intensyvius Jėzaus maldos momentus: maldą dykumoje, trukusią keturiasdešimt dienų ir tapusią taip pat ir mūsų Gavėnios pirmavaizdžiu, maldą Alyvų darželyje ir galiausiai maldos kulminaciją ant kryžiaus. „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ – tai ne nevilties šauksmas. Šituo šauksmu Kristus leidžia savo lūpomis prabilti visiems tiems, kas prislėgti ar užguiti neturi kito išsigelbėjimo kaip tik Dievą. Tą patį dar labiau patvirtina Kristaus žodžiai: „Tėve, į tavo rankas atiduotu savo dvasią“. Malda,- sakė Popiežius,- tai tarsi metalą lydanti karšta ugnis, kuri Dievo akivaizdoje išgrynina mūsų troškimus, apvalo juos nuo melo ir egoizmo. Jei žmogus nesimelstų, jam grėstų užsidarymas savyje pačiame, sąžinė, kuri yra Dievo balsas žmogaus viduje, virstų jo paties egoizmo balsu. Malda, kurios dėka žmogus atsiveria Dievo akivaizdoje, yra kartu jo atvirumo kitiems žmonėms garantas, dėmesio broliui, kuris beldžiasi į mūsų širdį ir prašosi būti išklausomas.

Velykos ir jas vedanti Gavėnia taip pat atskleidžia mums krikščionišką kančios prasmę. Kančios ir mirties sutemos gaubė Kristų einantį Kryžiaus keliu, tačiau kartu šviesiai degė ir meilės liepsna. Meilės šviesa atskleidžia Kristaus kančios prasmę. Kristus atnešė į pasaulį kančios Evangeliją, kuri yra tos pačios meilės Evangelijos antroji pusė. Dievas negali kentėti, bet gali atjausti. Kristaus kančia atnešė į pasaulį Dievo užuojautą. (jm)