Trečiadienio bendrosios audiencijos metu Popiežius kalbėjo apie Gavėnią

Šiandien, Pelenų Trečiadienį, kaip kasmet, pradedame Gavėnios maldos, susikaupimo, atgailos ir pasninko kelią,- kreipėsi Šv. Tėvas į penkis tūkstančius bendrojoje audiencijoje dalyvavusių maldininkų ir katechezėje priminė, kad pirmųjų amžių Bažnyčioje Gavėnia visų pirma buvo metas, skirtas katechumenų rengimuisi krikštui ir Eucharistijai, iškilmingai švenčiamiems Velyknakčio liturgijoje. Gavėnia buvo tapimo krikščionimis metas. Katechumenų rengimosi krikštui procese dalyvaudavo ir jau prikrikštytieji, kartodavo savąjį rengimosi krikštui kelią, ruošdavosi Velykų iškilmingu šventimu atnaujinti savo bendrystę su Kristumi. Šitą krikšto kelio aspektą Gavėnia yra išlaikiusi iki mūsų dienų ir jis mums padeda neužmiršti, jog buvimas krikščionimis yra dinamiškas procesas. Krikščionimis nuolat tampama. Mūsų krikščioniškumas nėra užbaigtas procesas, bet yra kelias, reikalaujantis vis naujų pastangų.

Barstymo pelenais apeigų metu celebrantas sako: „Atsimink, žmogau, kad dulkė esi ir dulkėmis virsi“ arba kartoja Kristaus raginimą: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. Abi šios formulės primena svarbią tiesą apie žmogaus gyvenimą: esame riboti kūriniai; esame nusidėjėliai, kuriems nuolat reikia atgailos ir atsivertimo. Šitą raginimą reikia išgristi ir priimti ypač dabartiniais laikais. Šiuolaikinis žmogus, skelbiantis visišką savo nepriklausomybę nuo Dievo, tampa savo paties vergu ir neretai atsiduria beviltiškoje vienatvėje. Tad raginimas atsiversti – tai kvietimas grįžti į Dievo, gerojo ir gailestingojo Tėvo glėbį, pasitikėti juo, pasijusti jo įsūnytais ir jo meilės atgaivintais vaikais.

Gavėnios metu Bažnyčia, pagal Evangelijos mokymą, siūlo kai kurias specifines praktikas, padedančias eiti dvasinio atsivertimo keliu: maldą, pasninką ir išmaldą. Popiežius priminė, jog išmaldą jis ypatingai akcentavo savo žinioje, skirtoje šių metų Gavėniai. Išmalda yra „konkretus būdas padėti stokojantiems, o drauge asketinė praktika, leidžianti išsilaisvinti nuo prisirišimo prie žemiškųjų gėrybių“ (1). Puikiai žinome kaip labai materialinės vertybės sąlygoja šiuolaikinę visuomenę ir jos mąstyseną. Mes, Kristaus mokiniai, esame kviečiami netarnauti žemiškosioms gėrybėms kaip stabams, bet naudoti jas kaip priemones savo pačių gyvenimui ir pagalbai kitiems žmonėms. Išmalda – tai drauge ir meilės liudijimas, Kristaus pavyzdžiu. Visą Evangeliją galime apibendrinti vienu meilės įsakymu. Gavėnios išmaldos praktika turi būti priemonė, leidžianti pagilinti mūsų krikščioniškąjį pašaukimą. Krikščionis, aukodamas save patį, liudija, jog ne medžiaginis turtas diktuoja būties dėsnius, bet meilė. (5).

Baigęs katechezę, popiežius Benediktas XVI paragino visus melstis už Čado gyventojus. Šiomis dienomis toje šalyje vykstančiuose neramumuose daug žmonių žuvo ir tūkstančiai buvo priversti bėgti iš sostinės. Melskime Dievą taikos malonės, kad būtų apsaugotos žmonių gyvybės, kad nukentėjusiems būtų suteikti skubi pagalba. Kreipiuosi į atsakinguosius ir prašau sudėti ginklus ir eiti dialogo ir susitaikinimo keliu. (jm)