Šventasis Sostas: kasetinių bombų atsisakymas yra etinis imperatyvas

Vasario 18-22 dienomis Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone rengiama tarptautinė konferencija, kurioje tikimasi susitarti dėl kasetinių sprogmenų gamybos, naudojimo, prekybos uždraudimo. Šis draudimas įgytų konvencijos, vieno iš pagrindinių tarptautinės teisės instrumento formą. Rodydamos gerą valią, valstybės galėtų šią konvenciją priimti dar iki 2008 metų pabaigos.

Kai kalbama apie „kasetines bombas“, tai galvoje yra turima tam tikra sprogmenų rūšis. Šių bombų viduje yra šimtai mažų bombelių, kurios sprogimo metu pasklinda didelėje teritorijoje.

Iki šiol ši sprogmenų rūšis yra priskiriama konvencinių ginklų kategorijai ir nėra draudžiama. Kitaip tariant, tarptautiniai susitarimai leidžia valstybėms kasetines bombas įsigyti ir naudoti.

Tačiau pastaraisiais metais dedama daug pastangų dėl kasetinių bombų uždraudimo dėl jų ypatingo ir beatodairiško žalingumo, panašiai kaip ir priešpėstines minas. Juk toks sprogmuo žudo ne tik kareivius, bet taip pat taikius civilius – moteris, vaikus, vyrus.

Nepaisant to, pastaraisiais dešimtmečiais šie sprogmenys buvo dideliais kiekiais naudojami dešimtyse valstybių ir sudaro didelę nesprogusių sprogmenų dalį, sukeldami ilgalaikį pavojų vietos bendruomenėms. Be pavojaus žmonių gyvybėms, reikia prisiminti, kad vietos bendruomenės dar daug metų bijo naudoti ūkiniams poreikiams šiais sprogmenimis užterštus žemės plotus, keliauti per juos. Taigi, dažnai ir taip skurdžioms šalims tai tampa dar viena ilgalaike plėtros kliūtimi.

Kasetinių bombų gaminimo ir naudojimo draudimo iniciatyvą remia tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek nemenka valstybių grupė. Pastarajai priklauso ir Šventasis Sostas, kurio diplomatinės delegacijos daugybę kartų ragino kuo skubiau spręsti šią problemą.

Sausio viduryje Šventojo Sosto poziciją dar kartą išdėstė arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje. Jis kalbėjo valstybių ekspertų grupei, svarstančiai su kasetines bombas draudžiančios konvencijos susijusias problemas.

Jis priminė neseną popiežiaus Benedikto XVI kreipimąsi į diplomatinį korpusą prie Šventojo Sosto, prašant valstybes kuo greičiau imtis priemonių prieš kasetines bombas. Praėjusių metų spalio mėnesį Šventojo Sosto Santykių su valstybėmis sekretorius kalbėdamas Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje pareiškė, jog kasetinių sprogmenų naudojimo uždraudimas ar bent ribojimas yra etinis imperatyvas, žinant kiek tūkstančių civilių asmenų mirčių jos nulemia.

Šventojo Sosto atstovas paragino ekspertus padaryti tokius sprendimus, kurie turėtų tikėtiną ir praktinį poveikį.

Kad to būtų pasiekta, reikia, viena vertus, į derybas įtraukti kasetinių bombų gamintojus, naudotojus ar jau sukauptų arsenalų savininkus. Antra vertus, pasiekus, kad vienose šalyse tokios kasetinės bombos nebebūtų gaminamos ir naudojamos, reikia pasirūpinti, kad jos nebūtų gaminamos ir naudojamos naujose šalyse.

Arkivyskupas Tomasi taip pat kritikavo iškreiptą ginklavimosi logiką, pasak kurios kasetinės bombos yra karinė būtinybė. Pasak jo, patirtis rodo, jog su tarptautinių teisės instrumentų pagalba tam tikrų ginkluotės rūšių uždraudimas ir atsisakymas niekaip nepakenkė valstybių nacionaliniam saugumui. Priešingai, pavojus valstybių saugumui kyla dėl ginklų pertekliaus ir dėl išdidaus manymo, kad jais užtikrinamas nacionalinis ir tarptautinis saugumas.

Kas atsakys į paprastą klausimą, - baigdamas sakė arkivyskupas Tomasi, - kodėl nuo pat pirmojo kasetinių bombų panaudojimo nebuvo stengiamasi gerbti tos tarptautinės teisės taisyklės, kuri skiria kariškius nuo civilių? (rk)