Šventasis Sostas: kasetinių bombų atsisakymas yra etinis imperatyvas
Vasario 18-22 dienomis Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone rengiama tarptautinė
konferencija, kurioje tikimasi susitarti dėl kasetinių sprogmenų gamybos, naudojimo,
prekybos uždraudimo. Šis draudimas įgytų konvencijos, vieno iš pagrindinių tarptautinės
teisės instrumento formą. Rodydamos gerą valią, valstybės galėtų šią konvenciją priimti
dar iki 2008 metų pabaigos.
Kai kalbama apie „kasetines bombas“, tai galvoje
yra turima tam tikra sprogmenų rūšis. Šių bombų viduje yra šimtai mažų bombelių, kurios
sprogimo metu pasklinda didelėje teritorijoje.
Iki šiol ši sprogmenų rūšis
yra priskiriama konvencinių ginklų kategorijai ir nėra draudžiama. Kitaip tariant,
tarptautiniai susitarimai leidžia valstybėms kasetines bombas įsigyti ir naudoti.
Tačiau pastaraisiais metais dedama daug pastangų dėl kasetinių bombų uždraudimo
dėl jų ypatingo ir beatodairiško žalingumo, panašiai kaip ir priešpėstines minas.
Juk toks sprogmuo žudo ne tik kareivius, bet taip pat taikius civilius – moteris,
vaikus, vyrus.
Nepaisant to, pastaraisiais dešimtmečiais šie sprogmenys buvo
dideliais kiekiais naudojami dešimtyse valstybių ir sudaro didelę nesprogusių sprogmenų
dalį, sukeldami ilgalaikį pavojų vietos bendruomenėms. Be pavojaus žmonių gyvybėms,
reikia prisiminti, kad vietos bendruomenės dar daug metų bijo naudoti ūkiniams poreikiams
šiais sprogmenimis užterštus žemės plotus, keliauti per juos. Taigi, dažnai ir taip
skurdžioms šalims tai tampa dar viena ilgalaike plėtros kliūtimi.
Kasetinių
bombų gaminimo ir naudojimo draudimo iniciatyvą remia tiek nevyriausybinės organizacijos,
tiek nemenka valstybių grupė. Pastarajai priklauso ir Šventasis Sostas, kurio diplomatinės
delegacijos daugybę kartų ragino kuo skubiau spręsti šią problemą.
Sausio viduryje
Šventojo Sosto poziciją dar kartą išdėstė arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis
Šventojo Sosto atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje. Jis kalbėjo valstybių
ekspertų grupei, svarstančiai su kasetines bombas draudžiančios konvencijos susijusias
problemas.
Jis priminė neseną popiežiaus Benedikto XVI kreipimąsi į diplomatinį
korpusą prie Šventojo Sosto, prašant valstybes kuo greičiau imtis priemonių prieš
kasetines bombas. Praėjusių metų spalio mėnesį Šventojo Sosto Santykių su valstybėmis
sekretorius kalbėdamas Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje pareiškė, jog kasetinių
sprogmenų naudojimo uždraudimas ar bent ribojimas yra etinis imperatyvas, žinant kiek
tūkstančių civilių asmenų mirčių jos nulemia.
Šventojo Sosto atstovas paragino
ekspertus padaryti tokius sprendimus, kurie turėtų tikėtiną ir praktinį poveikį.
Kad
to būtų pasiekta, reikia, viena vertus, į derybas įtraukti kasetinių bombų gamintojus,
naudotojus ar jau sukauptų arsenalų savininkus. Antra vertus, pasiekus, kad vienose
šalyse tokios kasetinės bombos nebebūtų gaminamos ir naudojamos, reikia pasirūpinti,
kad jos nebūtų gaminamos ir naudojamos naujose šalyse.
Arkivyskupas Tomasi
taip pat kritikavo iškreiptą ginklavimosi logiką, pasak kurios kasetinės bombos yra
karinė būtinybė. Pasak jo, patirtis rodo, jog su tarptautinių teisės instrumentų pagalba
tam tikrų ginkluotės rūšių uždraudimas ir atsisakymas niekaip nepakenkė valstybių
nacionaliniam saugumui. Priešingai, pavojus valstybių saugumui kyla dėl ginklų pertekliaus
ir dėl išdidaus manymo, kad jais užtikrinamas nacionalinis ir tarptautinis saugumas.
Kas
atsakys į paprastą klausimą, - baigdamas sakė arkivyskupas Tomasi, - kodėl nuo pat
pirmojo kasetinių bombų panaudojimo nebuvo stengiamasi gerbti tos tarptautinės teisės
taisyklės, kuri skiria kariškius nuo civilių? (rk)