Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienio maldos proga

Sekmadienio vidudienį prieš Viešpaties Angelo maldą sakytoje kalboje, kaip paprastai tokiomis progomis, popiežius Benediktas XVI komentavo tos dienos Mišių liturgijos skaitinius.

Šios dienos liturgijoje evangelistas Matas, kuris mus lydės per visus šiuos liturginius metus, kalba apie Kristaus viešosios veiklos pradžią. Tos veiklos pagrindiniai bruožai – tai Dievo Karalystės skelbimas ir ligonių gydymas, kuriuo norima paliudyti, kad Dievo Karalystė jau priartėjo, kad ji yra tarp mūsų. Viešąją veiklą Jėzus pradeda savo gimtojoje Galilėjoje, tai yra periferiniame regione, lyginant su žydų tautos centru Judėja ir jos sostine Jeruzale. Tačiau pranašas Izaijas buvo paskelbęs, kad šitos žemės, priklausiusios Zabulono ir Neftalio gentims, laukia šlovinga ateitis: tauta, gyvenusi tamsoje, išvys didžią šviesą, Kristaus ir jo Evangelijos šviesą. Terminą „evangelija“ Jėzaus laikais naudojo Romos imperatoriai saviesiems įsakymams skelbti,- paaiškino Popiežius. Nepriklausomai nuo turinio jie buvo vadinami „gerosiomis naujienomis“, tai yra išgelbėjimo žiniomis, nes imperatorius buvo laikomas pasaulio viešpačiu ir kiekvienas jo ediktas negalėjo nebūti geras. Tad šio termino taikymas Jėzaus skelbimui turėjo gana aiškų kritikos atspalvį, tarsi norėta pasakyti: Dievas, o ne imperatorius, yra pasaulio viešpats, tikrą Evangeliją skelbia Jėzus.

Jėzaus skelbiama geroji naujiena telpa keliuose žodžiuose: Dievo Karalystė, arba Dangaus karalystė, yra arti. Ką šis tvirtinimas reiškia? Žinoma, čia nekalbama apie laiko ir erdvės ribas turinčią žemišką karalystę, bet skelbiama, jog Dievas viskam viešpatauja, kad Dievas yra viešpats, kad jo karalystė yra čia ir dabar. Kristaus skelbimo naujumas glūdi tame, kad Kristuje Dievas yra mums artimas, kad jis jau mums viešpatauja ir kad tai liudija Jėzaus daromi pagydymų stebuklai. Dievas viešpatauja pasaulyje per savo Sūnų, šventosios Dvasios galia tapusį žmogumi. Jis yra „Dievo pirštas“. Kur ateina Jėzus, ten Dvasia Kūrėja atneša gyvybę ir žmonės pagyja iš kūno ir sielos ligų. Dievo viešpatavimas reiškia viso žmogaus pagydymą. Jėzus nori žmonėms parodyti tikrą Dievo veidą – kiekvienam žmogui artimą ir gailestingą Dievą, dosniai žmonėms dalijantį savo gyvybę, dovanojantį save patį. Dievo Karalystė – tai gyvybės pergalė prieš mirtį, tai tiesos spindėjimas, išsklaidantis neišmanymo ir melo sutemas.

Kaip paprastai, prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytą kalbą, Popiežius baigė Mergelei Marijai skirta invokacija. Prašykime Švenčiausiąją Mergelę, kad melstų Bažnyčiai tokio paties užsidegimo, kokio kupinas Jėzus vykdė savo misiją.

Po vidudienio maldos, Benediktas XVI keliomis kalbomis pasveikino Šv. Petro aikštėje buvusius piligrimus. Ypatingi Šv. Tėvo sveikinimai buvo skirti į sekmadienio vidudienio maldos susitikimą atvykusiems Italijos vaikų katalikų akcijos nariams ir Raoulio Follereau bičiulių asociacijai, kurios nariai globoja raupsais sergančius žmones, rūpinasi šios ligos prevencija. (jm)