Benediktas XVI priėmė konferencijos „Besikeičianti individo tapatybė“ dalyvius

Popiežiškoji mokslų akademija ir prancūzų Mokslų akademija buvo dvi pagrindinės institucijos, kurios organizavo konferenciją tema „Besikeičianti individo tapatybė“. Konferencijos pagrindiniai darbai vyko Paryžiuje, Prancūzijos institute, sausio 24-25 dienomis. Antroji konferencijos dalis persikėlė į Romą, o vienas iš programos punktų buvo susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI.

Pranešėjų konferencijoje buvo iš tiesų daug, kiekvienas iš jų atstovavo vis kitai disciplinai ir vis kitai perspektyvai.

Antai, Wolf Singer, Popiežiškosios mokslų akademijos narys ir Max Planck instituto smegenų tyrimams profesorius skaitė pranešimą „ neurologinėje perspektyvoje“, Francois Gros, Mokslų akademijos nuolatinis garbės sekretorius, pranešimo pavadinimas buvo „Biologinis identitetas: genai, genomas ir aplinka“, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas Elio Sgreccia kalbėjo apie tapatybės paieškas ir narkotikus, teologas Francois Euvè pristatė žmogaus asmens sampratos evoliuciją krikščioniškoje tradicijoje. Tai tik kelios pranešimų temos.

Sausio 28 dieną, pirmadienį konferencijos dalyvius privačioje audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI.

Pasveikinęs konferencijos dalyvius Šventasis Tėvas pasidžiaugė, kad pirmą sykį buvo surengtas tokio pobūdžio tarpakademinis bendradarbiavimas, atveriantis vaisingą tarpdisciplininį tyrinėjimą.

Tiksliesiems, gamtos ir žmogaus mokslams pasiekus nepaprastos pažangos žmogaus ir jo aplinkos pažinime, kyla didelė pagunda visiškai apibrėžti žmogaus tapatybę ir ją „uždaryti“ tik tame (moksliniame) pažinime, kurį galime apie jį turėti. Tam, kad to būtų išvengta, reikia taip pat antropologinių, filosofinių ir teologinių tyrinėjimų, kurie parodo ir išlaiko žmogaus paslaptį, nes joks mokslas negali pasakyti, kas yra žmogus, iš kur jis ateina ir kur eina, - sakė popiežius Benediktas XVI.

Pasak jo, žmogus visada yra daugiau už tai, ką jame matome, ką jame patiriame. Palikti likimo valiai klausimus apie žmogaus būtį neišvengiamai veda prie objektyvios tiesos apie žmogaus integralios būties ieškojimo atsisakymo, nebeatpažįstant pamato, kuriuo remiasi žmogaus orumas nuo pat embrioninio periodo iki mirties.

Konferencijos metu parodėte,- tęsė popiežius, - kad mokslai, filosofija ir teologija gali vienas kitam padėti suvokiant žmogaus tapatybę, parodėte žmogaus paslapties esminį elementą: žmogus nėra uždarytas tik savyje, jo „pradžia“ visada yra susijusi su kitomis žmogiškomis būtybėmis.

Žmogus nėra nei atsitiktinumo vaisius, aplinkybių ar determinizmų samplaika, cheminių sąveikų rezultatas. Jis naudojasi laisve, kuri pranoksta jo prigimtį ir kuri yra jame glūdinčios paslapties ženklas. Šioje perspektyvoje didis mąstytojas Paskalis sakė: „žmogus begaliniai pranoksta žmogų“. Ši laisvė, būdinga žmogaus būčiai, leidžia jam orientuoti savo gyvenimą link tikslo, link laimės amžinybėje. Dėl šios laisvės žmogaus egzistencija turi prasmę. Naudodamasis savo laisve asmuo įgyvendina savo pašaukimą ir taip suteikia sau giliąją tapatybę. Taip pat dėl laisvės asmuo yra atsakingas už savo veiksmus. Tai Dievo dovana ir tuo pat metu - ateities pažadas.

Žmogus turi jam būdingą, Dievo suteiktą savybę: suvokti tai, kad yra gėris ir kas yra gera. To vedamas asmuo yra pašauktas egzistencijos tėkmėje brandinti savo sąžinę per jos formaciją ir veiklą, remdamasis pamatiniais natūraliuoju bei moraliniu įstatymais. Mūsų dienomis, kada mokslas traukia ir vilioja įvairiais pasiūlymais, ypač svarbu ugdyti sąžines tam, kad mokslas netaptų (moralinio) gėrio kriterijumi, kad žmogus būtų gerbiamas kaip kūrinijos centras, kad nebūtų ideologinių manipuliacijų, savavališkų nutarimų, stipresniojo teisės objektu.

Mokslo pažanga, tuo tarpu, turi būti tuo pat metu meilės pažanga, kuri turi tarnauti žmogui ir žmonijai, suteikdama savo įnašą asmenų identiteto konstrukcijoje.

Prašau jūsų tyrimams, - kalbos pabaigoje linkėjo popiežius Benediktas XVI, - šv. Tomo Akviniečio, kurį šiandien Bažnyčia pagerbia ir kuris lieka „autentišku tiesos ieškojimo modeliu“, užtarimo, laiminu jus ir jūsų artimuosius su ypatinga meile. (rk)