Visą ateinančią savaitę vyks Ukrainos Rytų apeigų katalikų vyskupų vizitas Ad Limina

Nuo pirmadienio, sausio 28-osios, visą savaitę Romoje lankysis Ukrainos Rytų apeigų katalikų Bažnyčios vyskupai. Po pernai rugsėjo mėnesį vykusio Ukrainos lotynų apeigų katalikų vyskupų vizito Ad Limina, dabar tokį, kas penkeri metai visiems vyskupams privalomą vizitą, pradeda Ukrainos katalikų daugumą sudarančioms unitų bendruomenėms vadovaujantys ganytojai.

Katalikai – kartu sudėjus ir rytų, ir lotynų apeigų bendruomenių narius – sudaro maždaug dešimtadalį dabartinės Ukrainos gyventojų, kurių iš viso yra apie penkiasdešimt milijonų. Apie trisdešimt procentų Ukrainos gyventojų priklauso stačiatikių bendruomenėms, o net apie pusė yra netikintys.

Krikščionybės Ukrainoje istorija siekia dešimtąjį amžių. 988 metais Kijevo kunigaikštis Vladimiras priėmė krikštą iš Bizantijos. Keturioliktame – penkioliktame amžiuje dabartinė Ukraina atsidūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos, o vėliau Dviejų tautų respublikos sudėtyje. Tuo pat metu stiprėjant Maskvos kunigaikštijai, iš Kijevo į Maskvą buvo perkeltas patriarcho sostas. 1596 metais dalis stačiatikių Ukrainos vyskupų Brastoje pasirašyta unija perėjo į katalikų Bažnyčią, išlaikydami bizantiškąją liturgiją ir tradiciją. Kita, mažesnė ir pasidavusi lenkiškai kultūrinei įtakai ilgainiui priėmė lotyniškąją katalikybę. Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje žlugus Respublikai, rytinė Ukrainos dalis atsidūrė Rusijoje, o vakarinė – Austrijoje. Austrų valdymas vakarinėje, religinės laisvės požiūriu, katalikams buvo kur kas palankesnis, negu Rusijos valdymas rytinėje dalyje. Po Pirmojo pasaulinio karo vakarinė Ukraina priklausė Lenkijai, o rytinę prisijungė Sovietų Sąjunga. Po Antrojo pasaulinio visa Ukraina tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Stalino sprendimu 1946 metais Lvove įvyko pseudo sinodas, rytų apeigų katalikų bendruomenę prijungęs prie Maskvos patriarchato. Šiam farsui pasipriešinę vyskupai ir kunigai atsidūrė sovietiniuose lageriuose. Unitų turtas ir maldos namai buvo konfiskuoti, daug bažnyčių perduota stačiatikiams. Lageryje atsidūrė ir Ukrainos rytų apeigų katalikų vadovas didysis arkivyskupas Josif Slipyj, kuris laisvę atgavo tik popiežiaus Jono XXIII specialaus prašymo Chruščiovui dėka. Ukrainos unitų Bažnyčia atgavo laisvę žlungant Sovietų Sąjungai. Neseniai, 2005 metais iš Lvovo į senąją patriarchų sostinę ir tuo pačiu Ukrainos valstybės sostinę Kijevą buvo perkeltas Rytų apeigų katalikų Bažnyčios vadovo sostas. Nemaža dalis ukrainiečių unitų gyvena diasporoje, visų pirma Šiaurės Amerikoje. (jm)