Trečiasis eilinis sekmadienis

Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė.  Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes čia pat dangaus karalystė!“ Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat buvo žvejai. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo. Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales. (Mt 4, 12-23)

JĖZAUS NAMAI, Mons. Adolfas Grušas

Gyvenamosios vietos pasirinkimas tikrai yra labai svarbus sprendimas. Jį sąlygoja ekonominės galimybės, kaip kad galimybė rinktis vienokį ar kitokį namą, nuspręsti, ar galimybės leidžia būstą įsigyti, ar verčiau jį nuomoti. Be abejo, šalia minėtų dalykų dar daugiau reikšmės turi asmeninis apsisprendimas, kaip mūsų namų atstumas nuo darbo vietos, toli ar arti gyvenantys giminaičiai.

Kiekvienas mūsų, aišku, turi šiuo klausimu savo asmeninę patirtį. Vienam visiškai nesvarbu, kur gyventi, jei tik netoli yra jo darbovietė, tačiau vargu ar toks žmogus jausis gerai, negalėdamas šalia turėti artimų ir mylimų žmonių, ir šiuo atveju šiuolaikinės ryšio priemonės gali būti tik menku pakaitalu.

Ką šiuo atveju mums pasakytų Jėzus?

Šio sekmadienio Mišių Evangelijoje pasakojama apie Jėzaus pasirinkimą Jo, kaip pamokslininko ir Gerosios Naujienos skelbėjo, kelio pradžioje. Išganytojas apsistojo Kafarnaume, ten darė savo pirmuosius stebuklus ir ten užmezgė pirmuosius artimus ryšius su savo sekėjais.

Evangelistas mums atskleidžia tokio pasirinkimo motyvus. Jėzus apsistoja ne Jeruzalėje, tuometiniame religinio gyvenimo centre, kuri, tarp kitko, buvo netoli Jo gimimo vietos, Betliejaus. Išganytojas apsisprendė gyventi tokioje vietoje, kuri buvo Izraelio pakraštyje, dar daugiau, tą vietovę buvo galima pavadinti ir religinio gyvenimo provincija.

Viešpats apsigyvena ten, kur kryžiuojasi tikinčiųjų ir pagonių keliai, kur nėra tikro religinio ir socialinio saugumo. Netgi būtų galima sakyti, jog ten tamsybės yra kur kas galingesnės už šviesą. Tai ne Jeruzalės šventykla, kuri savo didybe ir iškilmingomis apeigomis aiškiai parodo tikėjimo kelią.

Jėzus renkasi tą kraštą, kuriame yra daug žvejų ir ligonių. Čia Jis apsistoja ilgesniam laikui, ir iš čia leisis į savo kelionę link Jeruzalės, kuri, tačiau, Jo nepriims, bet netgi mirti išvarys už miesto sienų. Ten Išganytojui taip ir nebus lemta rasti namų…

Dar ir šiomis dienomis Jėzus gyvena pakraštyje, čia moko ir gydo. Jis pats renkasi sau būstinę ten, kur gali nešti šviesą, ir tamsybėje tūnanti tauta išvysta skaisčią šviesą. Tai Dievo karalystės šviesa, esanti ir ten, kur, atrodytų, karaliauja blogis ir niekas net nenori girdėti apie Dievą. Jėzus skelbia šią karalystę ne Jeruzalėje, nes joje buvo tokia stipri ir pernelyg žmogiška šventyklos religijos ir jos atstovų šviesa, kad jokios kitos šviesos niekas nebūtų galėjęs pastebėti. Pakanka prisiminti išminčių kelionę, kurios metu jie Jeruzalėje susidūrė tik su protingomis kalbomis apie Dievą, tačiau nesulaukė jokios pagalbos savo ieškojimuose…

Jėzų galime rasti valstybės pasienyje, kur susikerta Zabulono ir Neftalio sritys. Šie du pavadinimai nieko nesako mums, šių laikų žmonėms, tačiau tam tikra prasme jie gali mums priminti mus pačius ir visus tuos, kurie jaučiasi esą gyvenimo ir tikėjimo pakraštyje. Jėzus renkasi mūsų Kafarnaumą, mūsų gyvenimą ypač tada, kai jaučiamės atitolę nuo Dievo ir kartais net apgaubti tamsybių…

Jėzus gyvena ten, kur iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog toje vietoje nėra labai daug tikėjimo ir aiškumo gyvenime. Vis tiktai, gerai pagalvojus, tektų pripažinti, jog mes visi gyvename tokiame užkampyje ir nė vienas negalėtume reikšti pretenzijų būti tikėjimo centre ir tvirtinti, jog visiškai suprantame Dievą.

Vis dėlto tai neturėtų mūsų išgąsdinti. Juk kaip tik tokiame užkampyje Išganytojas surado savo mokinius, kuriems ir ištarė: Eikite paskui mane!