Šeštadienį baigiasi beveik savaitę trukęs Slovėnijos vyskupų vizitas „ad Limina“ Vatikane.
Į Romą atvyko visų šešių Slovėnijos vyskupijų ganytojai, kiekvienas asmeniškai susitiko
su Šventuoju Tėvu, kurį supažindino su situacija jiems patikėtose diecezijose, taip
pat lankėsi įvairiose Šventojo Sosto dikasterijose.
Ketvirtadienį popiežius
Benediktas XVI priėmė Slovėnijos vyskupus visus kartu. Savo kalboje popiežius paminėjo
keletą svarbiausių pokyčių, kuriuos patyrė Slovėnija pastaraisiais metais. Tai tapimas
Europos Sąjungos nare 2004 metais, euro įsivedimas 2007 metais ir, visai neseniai,
įsiliejimas į Šengeno erdvę. Šią evoliuciją savotiškai karūnuoja Slovėnijos pirmininkavimas
Europos Sąjungai šį semestrą.
Šie svarbūs įvykiai savaime nėra bažnytinio pobūdžio,
tačiau rūpi Bažnyčiai dėlto, kad liečia visų gyvenimus, ypač vertybių horizontą Europoje.
Šventasis
Tėvas priminė Slovėnijos vyskupų pastoracinį laišką, paskelbtą įstojimo į Europos
Sąjungą išvakarėse. Šiandien, - sakė popiežius, - šis laiškas gali atrodyti pernelyg
optimistiškas. Žinoma, jame labiausiai norėta pabrėžti pozityvius (narystės ES) aspektus.
Man rodos, kad praėjus beveik keturiems metams jūsų tvirtinimas, kad jei Europa
nori išlikti taikos žemė, išlaikydama pagarbos žmogaus asmeniui vertybę kaip savo
pamatą, tai negali etiniame – dvasiniame lygmenyje neigti svarbiausio šio pamato krikščioniško
komponento. Įvairūs humanizmai nėra vienodi ir lygus moralės lygmenyje. Čia neturiu
galvoje religinių aspektų, apsiriboju etiniais-socialiniais aspektais. Vieno ar kito
tipo žmogaus vizija, kuri yra priimama, turi atitinkamas pasekmes pilietiniam sugyvenimui.
Jei, pavyzdžiui, žmogus suvokiamas, pagal paplitusią tendenciją, tik individualistiniu
būdu, tai kaip pateisinti teisingos ir solidarios bendruomenės kūrimą?
Šventasis
Tėvas priminė savo enciklikos „Spe salvi“ pastabą, kad tikėjimui ir protui reikia
vienas kito tam, kad suvoktų savo prigimtį ir misiją.
Štai čia yra pagrindinis
iššūkis Bažnyčiai Slovėnijoje. Vakarietiškas sekuliarizmas, galbūt subtilesnis už
marksistinį, pasireiškia tokiais ženklais, kurie negali mūsų nejaudinti. Užtenka pagalvoti
apie besaikį materialinių gėrybių ieškojimą, gimstamumo mažėjimą, taip pat ir religinės
praktikos mažėjimą bei jaučiamą kunigiškų ir vienuolinių pašaukimų skaičiaus kritimą.
Šventasis
Tėvas pasidžiaugė, kad Bažnyčia Slovėnijoje jau kuris laikas yra ėmusis atsakomybės
kontrastuoti sekuliarizmo iššūkį įvairiomis kryptimis ir lygiais.
Mes, ganytojai,
turime pareigą parodyti krikščionims gyvenimo kelią, kad jie būtų druska ir šviesa
visuomenėje. Kviečiu tad Bažnyčią Slovėnijoje atsakyti į materialistinę ir egoistinę
kultūrą nuoseklia evangelizacine veikla, pradedant nuo parapijų. Būtent iš parapijinių
bendruomenių pirmiausia turi ateiti iniciatyvos ir konkretūs krikščioniški liudijimai.
Evangelijose perduotame Jėzaus mokyme yra pakankamai nuorodų, kaip krikščionių bendruomenės
turėtų naudoti materialines gėrybes.
2009 metų pavasarį numatėte surengti
Eucharistinį nacionalinį kongresą, - tęsė popiežius, - pakviesdami ta proga ir mane
apsilankyti šalyje. Dėkodamas už šį kvietimą ir patikėdamas jį Viešpačiui, jau dabar
noriu pagirti jus už šią iniciatyvą sukviesti bendruomenę apie Eucharistinį slėpinį.
Eucharistija
ir Dievo Žodis, kuriam skirtas būsimas vyskupų sinodas, yra tikrasis Bažnyčios lobynas,
- pabrėžė Šventasis Tėvas. (rk)