Mintys iš pirmosios naujojo jėzuitų vyresniojo Adolfo Nicolas homilijos

Tai nėra deklaracija pasauliui, tačiau paprasta homilija, skaitinių apmąstymas maldoje, - tokiais žodžiais sekmadienio Šventosiose Mišiose pradėjo savo homiliją dieną prieš išrinktas naujasis Jėzaus Draugijos vyresnysis Adolfo Nicolas.

Pirmasis skaitinys iš Izaijo, - tęsė jis, - visiems mums, krikščionims, paaiškina kokia yra mūsų misija pasaulyje. Izaijas sako, kad visi yra pašaukti būti tarnais ir tarnauti – jėzuitai, krikščionys, Dievo tauta. Dievas džiaugiasi savo tarnais. Kuo labiau esame tarnai, tuo labiau Dievas džiaugiasi ir manau, kad tai yra tas vaidmuo, kurį turime šiandien atlikti.

Šiomis dienomis dienraščiai, žurnalai žaidžia klišėmis: „juodasis popiežius“, „baltasis popiežius“, susitikimai, diskusijos, galia – bet visa tai yra taip paviršutiniška ir taip netikra. Tai gal šiek tiek pasotina tuos, kuriems patinka politika, bet ne mus. Izaijas mums sako: tarnauti tam, kad patiktume Dievui. Tik tarnystė – Bažnyčiai, pasauliui, žmonėms, Evangelijai – yra tai, kas iš tikro reikšminga.

Izaijas taip pat pasako kur yra tarno jėga. Tarno jėga yra tik Dievas. Mums nėra jokios kitos jėgos: nei išorinės politikos jėgos, nei pinigai, nei socialinės komunikacijos priemonės, nei mokslas, nei akademiniai titulai. Tik Dievas, kaip kad vargšams.

Vargšams tik Dievas yra jėga. Nesavanaudiškai, jokių sąlygų nekeliančiai tarnystei tik Dievas yra jėga.

Izaijas toliau kalba apie išgelbėjimą. Ir tai yra mūsų žinia, kuri yra tokia didelė, kad negali būti uždaryta vienoje šalyje, vienoje bendruomenėje, vienoje grupėje. Tai yra išgelbėjimo žinia visoms tautoms.

Šiandien klausiau savęs kas mums yra tautos. Galbūt be „geografinių“ tautų yra kitos, žmogiškos, žmonių bendruomenės, kurios prašo mūsų pagalbos. Vargšai, atstumtieji, atmestieji. Visi tie, kurie „sumažinami“, nes visuomenėje yra vietos tik dideliems. Visi tie, kurie gyvena nedėkingoje padėtyje, kuriais manipuliuojama – galbūt jie yra mums tos naujos tautos, kurioms reikia Pranašo (Izaijo), Dievo žinios.

Dievo Avinėlis taip pat pasirodė kaip tarnas, Izaijo mokymo, pranašų žinios paveldėtojas. Būti tarnais yra mūsų ženklas, mūsų misijos pobūdis. Melskimės, kad visi gyventume šios misijos Bažnyčiai, misijos tautoms, kurios nuo mūsų toli ne geografiškai, bet žmogiškai, prasme. (rk)