200 000 žmonių dalyvavo sekmadienio vidudienio susitikime su Šventuoju Tėvu
Sekmadienio vidudienio maldos susitikimas buvo ypatingas. Romos vikariato paraginti,
į Šv. Petro aikštę susirinko maždaug du šimtai tūkstančių romiečių, daugiausia jaunimo.
Romos gyventojai atėjo paliudyti popiežiui Benediktui XVI solidarumo po grupelės Romos
universiteto dėstytojų ir studentų akibrokšto, dėl kurio Popiežius turėjo atšaukti
praėjusios savaitės ketvirtadieniui planuotą vizitą Romos La Sapienza universitete.
Vidudienio
maldos proga sakytos kalbo pirmoje dalyje Šv. Tėvas priminė šiomis dienomis švenčiamą
maldų savaitę už krikščionių vienybę.
Prieš dvi dienas pradėjome maldos už
krikščionių vienybę savaitę, kurios metu katalikai, ortodoksai, anglikonai ir protestantai,
suprasdami, jog jų susiskaldymas yra kliūtis Evangelijos priėmimui, drauge karštai
meldžia Viešpatį visiškos vienybės dovanos. Ši apvaizdos duota iniciatyva gimė prieš
šimtą metų, kuomet kunigas Paulas Wattsonas pradėjo rengti maldų už Kristaus mokinių
vienybę aštuondienius. Popiežius čia kreipėsi į aikštėje sekmadienio vidudienį buvusius
kunigo Wattsono dvasinius sūnus ir dukteris, priklausančius jo įkurtai bendrijai ir
ragino drąsiai tęsti savo veiklą. Visi esame įpareigoti melstis ir darbuotis,- tęsė
Benediktas XVI,- kad būtų įveikti krikščionis skaldantys nesutarimai ir kad visi būtų
viena - „Ut unum sint“, kaip meldės Kristus. Malda, irdies atsivertimas, vienybės
ryšių stiprinimas – tai esmė šio dvasinio judėjimo, kuris, tikimės, greit atves visus
Kristaus mokinius prie vienybę liudijančio bendro Eucharistijos aukos altoriaus.
Reikšminga
šiemetinės maldos už krikščionių vienybę savaitės biblinė tema: „Be paliovos melskitės“
(1 Tes 5, 17). Šv. Paulius kreipiasi į kontrastų ir konfliktų varginamą Tesalonikiečių
bendruomenę ir atkreipia jų dėmesį į svarbiausius krikščioniškos laikysenos dėmenis,
tarp kurių pirmoje vietoje turi būti nepaliaujama malda. Šituo raginimu jis nori padėti
suprasti, jog naujasis gyvenimas Kristuje ir Šventojoje Dvasioje padeda įveikti visokį
egoizmą, gyventi taikoje ir broliškoje vienybėje, padėti vieni kitiems nešti kančios
naštą. Niekados negali paliauti mūsų malda už krikščionių vienybę. Kai Jėzus paskutinės
vakarienės metu meldė, kad jo mokiniai būtų viena, jis galvojo apie labai konkretų
tikslą: „kad pasaulis įtikėtų“ (Jn 17, 21). Vykdydama evangelizavimo misiją, Bažnyčia
eina ir ekumenizmo keliu – tikėjimo vienybės, Evangelijos liudijimo ir tikros brolybės
keliu.
Kaip kasmet,- sakė Popiežius,- ateinantį penktadienį, sausio 25 dieną,
Šv. Pauliaus bazilikoje už Romos miesto sienų vadovausiu iškilmingiems Mišparams,
užbaigiantiems maldų už krikščionių vienybę savaitę. Raginu romiečius ir piligrimus
drauge su manimi ir su Mišparuose dalyvausiančiais visoms Bažnyčioms ir bažnytinėms
bendruomenėms priklausančiais krikščionimis melsti Dievą brangios visų pakrikštytųjų
susitaikinimo dovanos. Šventoji Dievo Motina, kurios apsireiškimą Alfonsui Ratisbonne‘ui
Romos šv. Andriejaus bažnyčioje šiandien minime, teišmeldžia, kad Viešpats siųstų
savo mokiniams Šventosios Dvasios malonių gausą, idant pasiektume visišką vienybę
ir duotume tikėjimo ir gyvenimo liudijimą, kurio pasauliui taip labai reikia.
Po
Viepaties Angelo maldos Benediktas XVI dėkojo romiečiams už gausiu dalyvavimu sekmadienio
vidudienio susitikime jam liudijamą solidarumą ir meilę.
Visų pirma sveikinu
studentus, kurių šiandien čia tiek daug,- kalbėjo Popiežius. Dėkoju jums ir dėstytojams
atvykusiems į Šv. Petro aikštę kalbėti Viešpaties Angelo maldos ir pareikšti mano
solidarumo. Džiaugiuosi matydamas tokią bendros maldos brolybę. Ačiū jums už tai.
Sveikinu taip pat daugybę kitų, kurie dvasia vienijasi su mumis. Dėkoju jums, brangūs
bičiuliai. Dėkui šios iniciatyvos sumanytojui Kardinolui Vikarui. Kaip žinote, mielai
priėmiau kvietimą praėjusį ketvirtadienį dalyvauti universiteto La Sapienza naujųjų
mokslo metų atidaryme ir su dideliu džiaugsmu rengiau šiai progai skirtą kalbą. Puikiai
pažįstu šitą universitetą, labai jį gerbiu ir myliu jį lankančius studentus. Daugelis
jų, drauge su kolegomis iš kitų universitetų, kasmet atvyksta į mūsų susitikimus Vatikane.
Deja, kaip žinoma, susidariusi atmosfera mano dalyvavimą iškilmėje padarė neįmanomu.
Nors ir to nenorėdamas, turėjau vizitą atšaukti, tačiau vis tiek pasiunčiau į universitetą
savo kalbos tekstą, parengtą Kalėdų dienomis. Su akademine bendruomene, kuri daug
metų buvo ir mano pasaulis, mane sieja meilė tiesai, diskusijai, nuoširdžiam ir pagarbiam
dialogui. Visa tai yra ir Bažnyčios misija, pašauktos ištikimai sekti Jėzų, gyvenimo,
tiesos ir meilės mokytoją. Kaip buvęs profesorius, gyvenime bendravęs su daugybe studentų,
raginu jus, brangūs studentai, visuomet gerbti kitų įsitikinimus, laisvai ir atsakingai
siekti tiesos ir gėrio. Dar kartą visiems dėkoju. Myliu jus ir už jus meldžiuosi,-
kalbėjo Šv. Tėvas. (jm)