„Popiežius negali įeiti į universitetą“. Kontekstas ir komentarai.

Tokia buvo kategoriška nuomonė kai kurių studentų, kurie protestavo prieš popiežiaus apsilankymą didžiausiame Italijos universitete „La Sapienza“ ir kuris buvo atšauktas, vengiant didesnių kontraversijų.

Vienai protesto daliai pradžią davė Italijoje žinomo ir ilgus metus „La Sapienza“ dirbusio teorinės fizikos profesoriaus Marcello Cini, šiuo metu jau išėjusio į pensiją (84 metų), viešas protesto laiškas, kurio data yra 2007 metų lapkričio 14 diena, tačiau kuris didžiojoje žiniasklaidoje cituojamas tik dabar.

Profesorius Cini popiežiaus apsilankymą pavadino „neįtikėtinu tradicinės universitetų autonomijos pažeidimu“. Anot jo, „profesoriaus Ratzingerio“ (t.y. Benedikto XVI) studijų temos nepatenka į valstybinio Italijos respublikos universiteto interesų lauką. Profesoriaus Cini nuomone, popiežiaus paskaita „La Sapienza“ universitete būtų dviejų kompetencijos sferų – Akademijos ir Bažnyčios – sumaišymas, kuris „pasaulyje būtų suvoktas kaip trijų šimtų metų ir daugiau laiko šuolis atgal“.

Savo laiške profesorius Cini kritikavo popiežiaus Benedikto XVI paskaitos Regensburgo universitete mintis. Už jose išsakyto kvietimo kritiškai peržiūrėti Apšvietos laikotarpiu suformuotą „racionalumo“ sąvoką, Cini įžvelgė popiežiaus „politinę programą“ palenkti mokslą „religijos dogmų pseudo-racionalumui“, kitaip tariant, „puolimą“ prieš modernųjį mokslą. Šių savo tikslų įgyvendinimui, paaiškina kiekvienam nesuprantančiam profesorius Cini, popiežius naudojasi Trojos arkliu: prisidengia Proto Deivės išvaizda, kuri jam padeda patekti į „mokslinio pažinimo citadelę“.

Lapkričio pabaigoje 67 „La Sapienza“ dėstytojai, tarp kurių taip pat yra keletas žymių profesorių, pasirašė bendrą laišką, kuriame trumpai išreiškiamas „pilnas“ pritarimas Marcello Cini mintims ir priduriama, kad nėra ko pridėti išskyrus vieną detalę: vienoje 1990 metais skaitytoje paskaitoje Joseph Ratzinger parėmė žinomo mokslo filosofo Feyerabendo teiginį: „Galilėjaus laikais Bažnyčia išliko kur kas ištikimesnė protui negu pats Galilėjus. Procesas prieš Galilėjų buvo racionalus ir teisingas“. Šitie žodžiai, rašo „La Sapienza“ dėstytojai, „mus įžeidžia ir žemina. (...) Mokslo ir kultūros pasaulietiškumo vardan (...) linkime, kad netinkamas renginys būtų anuliuotas“.

Šis laiškas taip pat tik šiomis dienomis pasirodė plačiojoje spaudoje, nors vienas iš jo autorių patikslino, jog laiškas buvo skirtas universiteto rektoriui ir universiteto bendruomenės vidinėms diskusijoms.

Kiti protesto rėmėjai, kaip buvo užsiminta, yra studentai, kurie, kaip teigiama, veikia dalinai atskirai nuo prieš popiežiaus apsilankymą nusistačiusių dėstytojų. Studentų, dažniausiai save priskiriančių kairiesiems judėjimams, argumentacija buvo panaši į ankščiau išdėstytą ir papildytą gausiais antiklerikaliniais šūkiais („lauk popiežių iš universiteto!“). Kai kurios studentiškos grupės nutarė rengti įvairias protesto akcijas, pvz., „garso mitingą“. Karščiausieji užėmė universiteto rektorato patalpas.

Jei popiežiaus vizito kritikų yra nemažai, antra tiek yra ne ką mažiau žinomų Italijos mokslo pasaulyje komentatorių, kurie kritikuoja juos pačius.

Visų pirma, daugelis, viešai paskelbus 67 dėstytojų teiginį, apie tai, kaip profesorius Ratzingeris parėmė Feyerabendo žodžius apie proceso Galilėjui teisingumą, patikrino pilną paskaitos tekstą ir jį pateikus tokį tapo akivaizdu, kad profesorius Ratzingeris Feyerabendo citatos neremia ir, kaip skaitoma sekančioje citatoje, aiškiai jai nepritaria. Paprasčiausiai tuomet skaitytoje paskaitoje kardinolas Ratzingeris iliustravo, kaip įprasta dėstytojui, savo aptariamą temą keliomis citatomis ir greta Feyerabendo citatos randame dar ir marksisto Blocho bei fiziko ir filosofo von Weizsacker citatas.

Tad vieno iš laiško pasirašiusiųjų dėstytojų, fiziko Andrea Frova žodžiai, kad jis nenorįs klausytis balso, „kuris iš naujo pasmerkė Galilėjų“, yra paremti iš konteksto skubotai ištraukta ir klaidingai interpretuota citata. Ironiška, bet būtent tuo, ko mokosi vengti kiekvienas mokslo žmogus. Kita vertus, keistas yra kritikų nenoras pripažinti, jog Bažnyčia jau seniai Galilėjų vertina lygiai taip kaip ir kiti – kaip didį mokslininką. Daugeliu progų tai pareiškė Jonas Paulius II ir pats Benediktas XVI, tačiau kritikai šiems pareiškimams liko akli bei kurti. Viešas klaidų vertinant Galilėjaus bylą pripažinimas buvo atliktas popiežiaus Jono Pauliaus II lūpomis 1992 metais, visi mokyklą baigę katalikai pagal gautą išsilavinimą yra Galilėjaus mokiniai. Tačiau, nepaisant tokio formalaus ir faktinio Galilėjaus pripažinimo, dar ir šiandien pakankamai dažnai susiduriama su tvirtinimais, kad Bažnyčia, popiežius ar katalikai yra mokslo ir mokslininkų priešai būtent todėl, kad yra Galilėjaus ir jo mokslo priešai. Yra akivaizdu, kad ši kritika seniai nebeturi pagrindo egzistuoti. Jos gyvavimą galima paaiškinti tik ideologiniais motyvais. Atrodo, kad ne Bažnyčia, o kai kurie jos kaltintojai liko „viduramžiuose“, ironizavo vienas žurnalistas.

Antra, daugybė apžvalgininkų pabrėžė, kad viena yra kritiška nuostata popiežiaus atžvilgiu, o kita – siekis uždrausti popiežiaus vizitą ir fiziškai sutrukdyti jam kalbėti akademinėje institucijoje būtent todėl, kad tai akademinė institucija.

„La Sapienza“ kapelionas taip pat deklaravo: „taip manifestacijoms, taip protestams, taip pat ir provokaciniams, tačiau ne prievartai“.

Dalyvavimas renginyje buvo visiškai laisvas tiek studentams, tiek profesoriams. Niekas neabejojo profesorių ir studentų teise viešai ir kritiškai vertinti tiek galimą popiežiaus pasisakymo turinį, tiek patį jo pakvietimą faktą.

* * *

„La Sapienza“ universiteto rektorius žiniasklaidai komentavo, kad į tūkstančio vietų salę, kurioje turėjo vykti akademinių metų atidarymo ceremonija, norą patekti buvo pareiškę apie tris tūkstančius dalyvių. Daugeliui iš jų buvo įdomu ką pasakys, kokį iššūkį mes popiežius.

Į kaltinimus, kad popiežius ateis paskaityti „katekizmo“ keli apžvalgininkai replikavo, jog popiežiaus turi visus reikiamus akademinius titulus, savo knygomis yra pelnęs tvirtą poziciją tarp Europos intelektualų ir daugybėje situacijų, viešose diskusijose yra įrodęs, jog akademinėje aplinkoje gali kalbėti nepaniekindamas nė vieno akademiškumo standarto.

Kai kas teigė, jog bet kam, bet kokiam su universitetu tiesiogiai nesusijusiam politikui, bet kokios religijos atstovui būtų buvę ne vieta ir ne laikas dalyvauti grynai akademiniame renginyje, rizikuojant akademinę aplinka padaryt savąja tribūna. Tačiau kiti klausė – kodėl niekam nekilo noro protestuoti, kai į „La Sapienza“ akademinius renginius atvyko JTO sekretorius Kofi Annan ir aukštas ES pareigūnas Jose Barosso?

Tad kas slepiasi už siekio popiežiui uždrausti patekti į universitetą ir jam kalbėti būtent todėl, kad jis yra popiežius? Ko verta deklaracija, kad universitetas yra vieta, kurioje gali konfrontuotis visos nuomonės? Ar tai nereiškia, kad „laisvojo mąstymo“ šalininkai iš tiesų pradėjo atstovauti despotiškam ir privalomam laicizmui, kuris draudžia išsakyti viešai nuomonę, jei tik ši ar jai atstovaujantis asmuo yra vienaip ar kitaip susiję su religija? Dauguma komentatorių vienbalsiai, tarp jų ir kairių pažiūrų, kitose replikose tikrai nepasižymintys simpatijomis „katalikiškai pusei“, būtent šį įvykį traktavo ne kaip pasaulietiškumo pergalę, o kaip pasaulietiškumo pralaimėjimą. Išklausyti ir replikuoti, o ne drausti pasisakyti yra sveiko pasaulietiškumo metodas.

Dar kiti priminė seną ir ne tokią seną „La Sapienza“ istoriją. Šis universitetas, kaip ir daug kitų, 1303 metais buvo įsteigtas popiežiaus Bonifaco VIII bule, vėliau šimtmečius išlaikomas būtent tų, kurie būtų turėję, kaip galima pagalvoti skaitant protestuotojų lozungus, jo labiausiai nekęsti. Šiuolaikiniais laikais „La Sapienza“ universitetą aplankė popiežius Paulius VI 1964-aisiais ir Jonas Paulius II 1991-aisiais, tačiau universiteto autoritetas, pasaulietiškumas bei tyrimų laisvė nuo to niekaip nenukentėjo.

Reikia pabrėžti, kad daugybės studentų nuomonė toli gražu nėra nukreipta prieš popiežiaus vizitą. Pasak Italijos dienraščių, protestus prieš popiežių aktyviai organizavo apie 100 studentų. Tiesa, kad yra daug jiems simpatizuojančių, tačiau kita vertus „La Sapienza“ mokosi apie 140 000 studentų, kuriems dėsto virš 4000 dėstytojų. Šių skaičių fone protestai anaiptol neatstovauja daugumai.

Kita vertus, kai kurios studentų grupės, ne tik katalikiškos, aktyviai rėmė popiežiaus vizitą ir apgailestavo dėl jo atšaukimo. Apklausos rodo, kad ir kairei priklausantys jaunuoliai neretai stebisi, kodėl jie pirma negali išklausyti katalikų Bažnyčios vadovo, o vėliau jau kritikuoti?

Ir žinoma, kaip visada polinkį žarijas ne savo rankomis žarstyti rodo kai kurios žiniasklaidos priemonės senais ir, deja, efektyviais būdais: tai ką nuo savęs pridėdamos, tai ką nutylėdamos, tai paaštrindamos. (rk)