Sekmadienį popiežius Benediktas XVI suteikė Krikšto sakramentą trylikai naujagimių ir paminėjo Pasaulinę migrantų dieną, šiemet skirtą jauniesiems migrantams

Sekmadienį popiežius Benediktas XVI suteikė Krikšto sakramentą trylikai naujagimių. Krikštynos įvyko Kristaus Krikšto šventės dieną per popiežiaus vadovautas Šv. Mišias. Kaip ankstesniais metais ir Šv. Tėvo tiesioginio pirmtako, Dievo tarno Jono Pauliaus II pontifikate, naujagimių krikštynos buvo surengtos garsiojoje Siksto koplyčioje, toje pačioje, kurią puošia Mikelandželo ir kitų dalininkų freskos, kurioje rengiami popiežių rinkimai, kurioje ir Šv. Tėvas buvo išrinktas į Apaštalo Petro Sostą 2005 metų balandžio 19 dieną.

Pakrikštytiems naujagimiams esate pirmieji tikrojo tikėjimo į Dievą liudytojai, – kalbėjo popiežius, Mišių metų kreipdamasis į naujagimių tėvus ir kūmus, jų artimuosius ir kitus Mišių dalyvius. Visi Popiežiaus sekmadienį pakrikštyti naujagimiai yra skirtingų Vatikano ir Šv. Sostui pavaldžių įstaigų tarnautojų šeimų vaikai.

Mišių homilijoje Siksto koplyčioje Popiežius sakė, kad jam ypatingai džiugu jau trečiąjį kartą teikti pirmąjį krikščioniško gyvenimo sakramentą naujagimiams kūdikiams Kristaus Krikšto šventės dieną. Viešpaties krikštas, - sakė Benediktas XVI, - yra vienas iš raiškiausių mūsų tikėjimo momentų. Jis skleidžia gyvenimo, žmogaus gyvenimo, slėpinį, kurį liudija naujagimiai ir dievišką gyvenimą, kurį Dievas dovanoja krikštytiesiems.

Dievas yra gyvybė, - sakė Popiežius, rodydamas į freskas, puošiančias Sisto koplyčią. Eucharistiją Popiežius šventė prie senojo altoriaus, atgręžto į sieną priešais „Paskutiniojo Teismo“ vaizdus.

Notoje, kurią po Mišių paskelbė Šv. Sosto spaudos salė, patikslinama, jog buvo nuspręsta Mišioms nestatyti kito altoriaus, kad nebūtų pažeista koplyčios, kaip architektūrinio šedevro, grožis ir darna, išlaikant jos pirmykštę šventinę struktūrą. Būtent dėl šios priežasties Šv. Tėvas kai kuriais Mišių momentais stovėjo nusigręžęs nuo tikinčiųjų, žvelgdamas į altoriaus Kryžių, tokiu būdu kreipdamas visos asamblėjos nusiteikimą ir dėmesį, nors liturgija buvo švenčiama pagal naująjį mišiolą.

Tegul niekam neatrodo netinkama, - kalbėjo popiežius, - šią dieną, kai menama gyvybės patirtis, priminti jai visiškai priešingą mirties tikrovę. Visa, kas prasideda žemėje ankščiau ar vėliau baigiasi, kaip laukų žolė, kurį rytą dygsta, o vakarą vysta. Tik Krikštu pradedame naują gyvenimą, leidžiantį gyventi su Kūrėju amžiną dieną, nors, deja, žmogus per nuodėmę gali mirtį antrą kartą, mirtimi, kuri nėra vien tikrai žemiškosios egzistencijos pabaiga, kaip tos kūrinijos, kuriai nėra skirta amžinybė.

Mumyse nuodėmė sukuria kiaurymę, kuri gali mus pražudyti visiems laikams, jei Tėvas, kuris yra danguje, neišties mums savo rankos. Štai toks yra Krikšto slėpinys, - sakė Šv. Tėvas: - Dievas panorėjo išgelbėti mus pats nužengdamas iki pat mirties prarajos dugno. Tai tam, kad kiekvienas žmogus, net tas, kuris taip žemai krito, jog daugiau nebemato dangaus, galėtų surasti Dievo ranką, į kurią užčiupęs galėtų iškilti iš tamsybių ir vėl išvysti šviesą, dėl kurios buvo sukurtas.

Visi savo vidiniais pojūčiais juntame, jog mūsų egzistencija yra troškimas gyvybės, kuri šaukiasi pilnatvės, išganymo. Toji gyvenimo pilnatvė mums yra suteikiama Krikštu, - kalbėjo Šv. Tėvas.

Popiežius linkėjimo visiems šeimų tėvams pareigingai ugdyti vaikų tikėjimą, viltį ir meilę – tas teologines dorybes, kuriomis pagristas naujas gyvenimas, suteiktas krikšto sakramentu. Reikia nuoširdumo ir atsakomybės, bet ypač maldos, kiekviename gyvenimo etape.

Žinoma, kad vaikai užaugtų sveiki ir stiprūs reikia rūpintis jų materialine gerove ir skirti nuolatinį dėmesį, tačiau ko jiems labiausiai prireiks, kas tikrai būtina, tai pažinti Dievą, jį mylėti ir jam ištikimai tarnauti, kad galėtų turėti amžiną gyvenimą. Brangūs tėveliai, savo vaikams būkite pirmaisiais tikrojo tikėjimo į Dievą liudytojais! – kalbėjo Popiežius.

Pasibaigus Mišioms Siksto koplyčioje, Popiežius vidudienio maldai skirtoje kalboje ragino tikinčiuosius vis labiau vertinti Krikšto suteikiamą malonę ir prašė Švč. Mergelės užtarimo, kad visi krikštytieji gyventų nuosekliai pagal gautąją Krikšto dovaną ir būtų Dievo meilės liudytojai.

Po marijinės Vidudienio maldos Benediktas XVI priminė sekmadienį švęstą Pasaulinę migrantų dieną. Šiemet, jau devyniasdešimt ketvirtą kartą minimai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai skirtame laiške popiežius Benediktas XVI kreipėsi į jaunuosius migrantus. Primindamas šį savo laišką Šv. Tėvas reiškė viltį, kad visi migruojantys jauni žmonės prisidės kuriant pasaulyje teisingesnę ir broliškesnę visuomenę.

Įvairiausios priežastys verčia jaunus žmones migruoti, gyventi atitolusiems nuo artimųjų ir gimtinės. Rūpi visų jų likimas, bet ypatingą dėmesį Šv. Tėvas skyrė labiausiai pažeidžiamiems migrantams - merginoms ir mažamečiams bei vaikams, kurie gimė ir užaugo pabėgėlių stovyklose.

Migruojančios jaunos moterys, merginos, dažnai tampa išnaudojimo, moralinio ir fizinio smurto aukomis. Lygiai taip pat pažeidžiami ir vaikai. O su tėvais migruojantys ar migrantų šeimose gimstantys vaikai juk turi tokias pačias teises į laimingą vaikystę kaip ir stabiliose visuomenėse gyvenančių šeimų vaikai.

Dėkodamas visiems, kurie svečiose šalyse padeda jauniesiems migrantams ir šeimoms kurtis ir integruotis tiek mokykloje, tiek darbe Popiežius ragino užjausti naujakurius ir stengtis geriau suprasti jų likimo priežastis.

Kaip padėti migruojantiems jauniems žmonėms? Pirmiausia jiems turi padėti tradicinės visuomenės institucijos – šeima ir mokykla. Jauni ar mažamečiai migrantai privalo turėti tokias pačias lavinimosi, rengimosi savarankiškam gyvenimui galimybes kaip visi jų bendraamžiai.

Kreipdamasis į jaunuosius migrantus Popiežius juos kvietė su bendraamžiais sukurti teisingesnę ir broliškesnę visuomenę, vykdant pareigas ir gerbiant įstatymus, bet niekuomet nepasiduodant smurto pagundai. (sk)