Paskutiniais keliais mėnesiais Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė daug publikacijų,
kuriose buvo aptariama šeimos politika. Diskusijoms pretekstu tapo šeimos koncepcijos
ir politikos klausimų nagrinėjimas seime.
Be balsų, kad tokio įstatymo seniai
reikėjo, taip pat netrūko ir abejojančių tokio įstatymo tikslingumu. Abejonių buvo
pareikšta, viena vertus, dėl šeimos rėmimo įstatymo juridinių aspektų, klausiant ar
nebuvo galima padaryt geriau, ar nenukentės kitos visuomenės grupės. Antra vertus,
radikalesnė kritika abejojo dėl pačios šeimos sampratos, kokia ji pateikta įstatyme.
Neretai šios kritikos autoriai leido suprasti, kad tokia šeima yra „pasenusi“ institucija,
remiama tik gajų Lietuvoje konservatyvių jėgų, „konservatyvumui“ čia suteikiant neigiamą
prasmę, neatitikimą tiesai ir teisingumui. Šioje perspektyvoje pagalba šeimai buvo
suvokta ir pateikta kaip diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimas. Kad taip iš tikro
yra, turėjo įrodyti skambūs pareiškimai, kad šeimos rėmimo įstatymas prieštarauja
kokiai žmogaus teisių konvencijai ar chartijai, kurių normos priimtos visoje Europos
Sąjungoje, bet tik ne Lietuvoje.
Tačiau ar tikrai šeimos rėmimo įstatymas
yra tik vietinio lietuviško “konservatyvumo“ išraiška, neturinti analogų kitur? Ar
tikrai grėsmingi kaltinimai žmogaus teisių konvencijų laužymu yra pagrįsti? Ar tikrai
šeimos rėmimas yra anachronistinis ir diskriminacinis?
Tuo verčia abejoti daug
faktų, tarp kurių galima paminėti vieną iš aktualiausių: Europos šeimų aljanso sukūrimo
iniciatyvą. 2007 metų gegužės mėnesį ją pateikė tuo metu Europos Sąjungai pirmininkavusi
Vokietija. Aljanso tikslas yra Europos Sąjungoje sukurti apsikeitimo patirtimi ir
nuomonėmis apie šeimai palankios politikos tinklą.
Vokietijos šeimos, pagyvenusių
žmonių, moterų ir vaikų ministerijos pateiktame Europos šeimų aljanso iniciatyvos
pristatyme rašoma: „Į ateitį orientuota šeimos politika gali būti išreikšta paprastu
konstatavimu: mums reikia daugiau vaikų šeimose ir daugiau šeimų visuomenėje“.
Toliau
teigiama, kad šeima yra mažiausia socialinė bendruomenė ir todėl mūsų visuomenės socialinis
centras. Reikia realiai stiprinti šeimos galimybes ir autonomiją. Tai reikia realizuoti
per tokią politiką, kuri sukurtų „teigiamus parametrus“, reikalingų tam, kad asmenys
apsispręstų turėti vaikų ir sukurti šeimą.
Pažymima, kad šiandieninė dilema
yra pasirinkimas – tiek moterims, tiek vyrams - tarp darbo ir šeimos. Dažnai šeimą
sukurti pageidaujama, tačiau jos atsisakoma dėl neigiamų pasekmių profesinei karjerai
ir dėl pritarimo trūkumo visuomenėje, kiti baiminasi vaikų auginimo ir auklėjimo kaštų.
Sprendimas turėti šeimą ir vaiką visada yra individualus ir privatus. Valstybė
negali ir nenori jo primesti. Tačiau gali sukurti sąlygas, kurios padėtų asmenims
sukurti šeimą, padėtų išvengti pasirinkimo tarp karjeros bei šeimos dilemos ir sudarytų
vaikams galimybes įgyti gerą išsilavinimą nepriklausomai nuo tėvų padėties.
Vaikų
turinčiai šeimai turėtų būti teikiama pakankama finansinė parama, užtikrinanti šeimos
ekonominį saugumą. Toks poreikis kyla iš konstatavimo, jog vienam iš tėvų dėl vaiko
priežiūros palikus darbą, šeimos biudžetas neretai drastiškai sumažėja, kai, tuo tarpu,
vaikų neturintys asmenys lieka ekonomiškai gerokai pranašesni ir tai tampa motyvu
jų ir toliau neturėti.
Įdomus yra punktas, kuriame kalbama apie „kartų namus“,
„išplėstinę šeimą“. Tai yra tokius namus, po kurių stogu gyvena trys arba net keturios
kartos. Ir šis šeimos modelis, daug kur išnykęs bei daugelio nuomone „pasenęs“, iš
naujo įvertintas Vokietijos pasiūlyme. Siūloma jį, atnaujintą, taip pat remti: juk
kelių kartų buvimas po vienu stogu sukuria vertingą neformalų auklėjimo, gyvenimo
patirties ir kasdieninių žinių mainų, tarpusavio pagalbos tinklą. Jaunesnioji karta
vyresniems gali duoti viena, vyresnioji jaunesniems – ką kitą. Plačiau vertinant,
tokie tinklai didina ir visos visuomenės santarvę.
Šeimos rėmimo politika turi
būti įgyvendinta taip, kad neatimtų, nesumažintų ar nepadarytų skirtingomis galimybių
moterims bei vyrams siekti išsilavinimo, profesinės karjeros ar įgyvendinti kitus
gyvenimo projektus. (rk)