Pasirašyta „Europos musulmonų chartija“

Sausio 10 dieną Briuselyje buvo pasirašyta „Europos musulmonų chartija“. Tačiau verta pacituoti pilną jos pavadinimą: „Europos musulmonų teisių chartija tarpreliginio dialogo stiprinimui“.

Maždaug šešių puslapių dokumentas gimė Europos musulmonų organizacijų federacijos iniciatyva, jo turiniui pritarė per 400 musulmonų asociacijų, veikiančių 28 Europos valstybėse.

Chartija išdėsto visą eilę elgesio principų, kurie suderinti su islamo doktrina. Kaip aiškino šio dokumento rengėjai, šia Chartija musulmonų organizacijos panoro aiškiai deklaruoti savo nuostatas Europos visuomenėms, kurioms islamas vis dar menkai pažįstamas ir kurios savo supratimą apie islamą formuoja remdamosios žiniasklaidos pateikiamais turiniais. Pastaruosiuose islamas dažnai sugretinamas su terorizmu, dažnai pristatomi radikaliausių grupių pareiškimai, kurie visai neatstovauja musulmonų daugumos. Šia Chartija taip pat norima atsakyti tiems kritikams, kurie priekaištavo Europos musulmonams, kad jie nepareiškia vieningos ir aiškios nuostatos dėl Europai labiausiai nerimą keliančių klausimų.

Ir iš tiesų, Chartijoje aiškiai pasisakoma prieš terorizmą, prieš džihado kaip prievartos interpretaciją, prieš moterų nelygybę su vyrais.

Be lygybės principo Europos musulmonų Chartijoje yra priimamas dar vienas labai svarbus Europos demokratijoms principas – valstybės neutralumas religijų atžvilgiu. Valstybė sudaro sąlygas piliečiams praktikuoti įvairias religijas, tačiau pati nėra konfesinė. Jei, iš vienos pusės, valstybės neutralumas įpareigoja valstybę sudaryti sąlygas ir musulmonų tikėjimo praktikavimui, iš kitos pusės, musulmonus įpareigoja gerbti nemusulmonus bei gerbti religijos laisvę.

Europos musulmonų chartija ir jos principai daugelio buvo sutikti ir komentuoti teigiamai, suprantant, kad tokio plataus konsensuso pasiekimas nebuvo paprastas ir lengvas.

Tačiau kiti, nors taip pat teigiamai vertino Chartiją, patarė palaukti ir stebėti kaip jos principai bus realiai priimami Europos musulmonų bendruomenėse, o taip pat – kaip reaguojama už Europos ribų esančiuose didžiuosiuose islamo religijos centruose, turinčiuose didžiausią autoritetą. Iš Chartijos teksto neaišku, pavyzdžiui, koks bus šariato, musulmonų religinės teisės, kurioje yra daug Europos visuomenėms nepriimtinų normų, vaidmuo. Pati Chartija nesukuria naujos teisės, ji labiau yra kvietimas ir paraginimas.

Nors nėra tikslių duomenų, manoma, kad šiuo metu Europos Sąjungoje gyvena maždaug apie 18 milijonų musulmonų ir pagal kai kurias prognozes 2025 metais šis skaičius padvigubės. 1950 metais jų buvo tik 800 000. Nors daugiausia tai yra Europoje palyginti neseniai gyvenantys emigrantai, daugėja ir jau Europoje gimusių ir pilnai piliečių statusu besinaudojančių musulmonų skaičius. Daugiausia, apie 5 milijonus, musulmonų gyvena Prancūzijoje, pusė iš jų yra Prancūzijos piliečiai. Vokietijoje gyvena per 3,5 milijono musulmonų, Anglijoje per du milijonus. I šiuos skaičius nepapuola į islamą atsivertę europiečiai, kurių gali būti šimtai tūkstančių. Reikia pridurti, kad Europos musulmonai yra gana skirtingi. Jei vienų šaknys yra Afrikoje, tai kitų – Azijoje, jei vieni sunitai, tai kiti – šiitai. (rk)