Popiežiaus bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Augustiną santrauka.
Po didžiųjų Kalėdų švenčių, norėčiau grįžti prie meditacijų apie Bažnyčios Tėvus ir
šiandien kalbėti apie didžiausią lotynų Bažnyčios Tėvą, šv. Augustiną. Šį aistringo
tikėjimo vyrą, garsėjusį nepaprasta išmintimi, ganytojišku uolumu, pažįsta taip pat
ir tie, kas nėra susipažinę su krikščionybe ir ja negyvena, nes Augustinas paliko
gilų pėdsaką visoje Vakarų ir viso pasaulio kultūroje. Augustino įtaka tokia didelė,
kad galima sakyti, jog visi lotyniškos krikščionių literatūros keliai vedą į Hiponą.
Ir iš to romėniškos Afrikos miesto, kurio vyskupas buvo Augustinas nuo 395 metų iki
mirties 430 metais, išsišakoja pagrindiniai krikščionybės ir visos Vakarų kultūros
keliai,- kalbėjo Popiežius.
Augustinas gimė Tagastėje, romėniškoje Afrikoje,
354 metų lapkričio 13 dieną. Jo tėvas Patricijus buvo pagonis, vėliau tapęs katechumenu;
motina Monika buvo uoli krikščionė. Labai svarbus šios moters vaidmuo vėlesniems sūnaus
pasirinkimams ir visam jo gyvenimui. Jos dėka Augustinas susipažino su Jėzumi, tapo
katechumenu, tačiau jaunystėje nutolo nuo Bažnyčios gyvenimo. Augustinas gavo gerą
išsilavinimą. Pirmiausia gimtajame mieste, paskui romėniškos Afrikos sostinėje Kartaginoje,
studijavo gramatiką ir retoriką. Puikiai įvaldė lotynų kalbą. Kartaginoje jam teko
perskaityti iki mūsų dienų neišlikusį Cicerono veikalą „Hortensius“, kuris, kaip vėliau
rašė Augustinas „Išpažinimuose“, pakeitė jo gyvenimą, įžiebė troškimą siekti tiesos.
Su Jėzumi susipažinęs jau vaikystėje, Augustinas ėmė studijuoti Šv. Raštą. Deja, galbūt
dėl ne itin kokybiško vertimo į lotynų kalbą, Senasis Testamentas jį nuvylė. Tikėjosi
jame surasti subtilią filosofiją, o surado tik pasakojimus apie karus ir žmonių negandas.
Kaip tik tuo metu Augustiną sudomino manichėjų mokymas, jų skelbiama gėrio ir blogio
kova. Stojimas į manichėjų gretas taip pat atvėrė karjeros perspektyvas, nes daug
ano meto įtakingų žmonių buvo manichėjizmo išpažinėjai. iame gyvenimo laikotarpyje
Augustinas susipažino su moterimi, su kuria susilaukė sūnaus Adeodato. Deja, berniukas
po kelerių metų mirė. Kartaginoje Augustinas tapo garsiu retorikos mokytoju. Po neilgai
trukusio susižavėjimo, vis dėlto Augustinas pradėjo tolti nuo manichėjizmo, nerasdamas
jame atsakymų į jį kamavusius klausimus.
Palikęs Afriką, jis atvyko į Romą.
Vėliau persikėlė į Milaną. Čia jį sužavėjo vyskupo Ambraziejaus pamokslai. Ambraziejus
padėjo jam suprasti, kad Senasis Testamentas, kurio Augustinas iš pradžių nesuprato,
tai ne kas kita kaip į Kristų vedantis kelias, kaip rengimasis Kristaus atėjimui –
dieviškajam Logosui. Jame Augustinas surado visos filosofijos, viso racionalumo ir
tikėjimo sintezę. Augustinas nusprendė būti krikščioniu ir 386 metų rugpjūčio 15 dieną
pradėjo katechumenatą – rengimąsi krikštui. 387 metų balandžio 24 dieną, Velyknakčio
liturgijos metu, Milano katedroje vyskupas Ambraziejus Augustiną pakrikštijo.
Tapęs
krikščioniu Augustinas nusprendė grįžti į gimtąją Afriką ir tapti vienuoliu. Ostijos
uoste, netoli Romos, laukiant laivo, netikėtai susirgo ir greit mirė Augustiną visą
laiką lydėjusi motina Monika. 391 metais Afrikoje Augustinas priėmė kunigystės šventimus.
Nors ketino tapti atsiskyrėliu ir atsidėti studijoms, aplinkybės lėmė, kad teko jam
imtis sielovados darbo. 395 metais Augustinas buvo konsekruotas Hipono vyskupu. Ir
nors iš pradžių manė neturįs pašaukimo būti ganytoju, Augustinas buvo pavyzdingas
ir uolus vyskupas: aistringai pamokslavo, šelpė vargšus, steigė ir globojo vienuolių
bendruomenes, ganytojiška veikla ir raštais grūmėsi su erezijomis. Trisdešimt penkeri
vyskupavimo Hipone metai paliko gilų pėdsaką visame Šiaurės Afrikos Bažnyčios gyvenime.
Dar gilesnius pėdsakus paliko Augustino kūryba. Augustinas 430 metų rugpjūčio 28 dieną,
sulaukęs 76 metų amžiaus. Apie šv. Augustiną bus kalbama ir ateinančių trečiadienių
bendrųjų audiencijų katechezėse,- pranešė Popiežius, baigdamas pirmąją pašnekesio
apie šv. Augustiną dalį. (jm)