Pirmadienį Popiežius susitiks su Vatikane akredituotais diplomatais

Pirmadienį, sausio 7 dieną, įvyks tradicinis naujametinis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su prie Šventojo Sosto akredituotų diplomatinių misijų vadovais. Į kasmetinį susitikimą su Šventuoju Tėvu kviečiami visų valstybių ir tarptautinių organizacijų, palaikančių diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu vadovai – septynios dešimtys ambasadorių, reziduojančių Romoje ir vadovaujančių tik prie Šv. Sosto akredituotoms ambasadoms, ir daugiau kaip šimtas ambasadorių, akredituotų prie Šv. Sosto, tačiau tuo pat metu vadovaujančių savo šalių ambasadoms kitose valstybėse.

Šiuo metu Šv. Sostas diplomatinius santykius palaiko su 176 pasaulio valstybėmis. Palyginimui galima pridurti, kad Jungtinių Tautų organizacijai šiuo metu priklauso 192 pasaulio valstybės. Be minėtų 176 valstybių, su kuriomis palaikomi įprastiniai, tai yra ambasados ir nunciatūros rango diplomatiniai santykiai, prie Šventojo Sosto yra taip pat akredituoti keturi ypatingieji pasiuntiniai – Rusijos, Palestinos Išsivadavimo Organizacijos, Europos Bendrijos ir Maltos Ordino. Šventasis Sostas taip pat yra akreditavęs savo nuolatinius stebėtojus Jungtinių Tautų organizacijoje ir specializuotose jos žinybose.

Visame pasaulyje yra tik keliolika valstybių, nepalaikančių diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu. Oficialių diplomatinių ryšių nebuvimo priežastis su kai kuriomis valstybėmis yra ta, jog tų valstybių juridinė santvarka negarantuoja religijos laisvės, instituciškai arba tik praktiškai varžo katalikų bendruomenių veikimo laisvę. Paprastai tai dviejų rūšių teisių varžymai – arba valstybėje galioja įstatymais įteisinta ateistinė santvarka, arba konstitucija numato kurią nors vieną valstybinę religiją. Tad tarp valstybių, nepalaikančių diplomatinių santykių su Šv. Sostu, visų pirma yra keletas islamo šalių, kurių įstatymai oficialiai pripažįsta tik islamo religiją, o kitų religijų viešą praktikavimą draudžia. Diplomatinių santykių su Šv. Sostu taip pat nepalaiko kelios komunistų valdomos valstybės. Prieš porą dešimtmečių tokių valstybių buvo kelios dešimtys. Vėliau, pirmiausia Europoje, žlungant komunistinėms santvarkoms, visos atnaujino arba iš naujo užmezgė diplomatinius ryšius su Vatikanu. Panašūs procesai šiuo metu vyksta Azijos Rytuose. Apie Kinijos ir Šv. Sosto diplomatinių santykių užmezgimą šiuo metu dar ankstoka kalbėti, tačiau, ypač po praėjusią vasarą paskelbto Popiežiaus laiško Kinijos Liaudies Respublikos katalikams, jau galima įžvelgti konkrečių permainų simptomus. Normalizavimo procesas dar toliau pažengęs santykiuose su Vietnamu. Katalikų Bažnyčios teisių atstatymo procesas Vietname jau beveik baigtas. Pernai Vatikane lankėsi ir su Popiežiumi susitiko Vietnamo premjeras. Nors apie konkrečias datas dar oficialiai nekalbama, tačiau iki visiško diplomatinių ryšių normalizavimo šiuo atveju jau, matyt, visai nedaug trūksta.

Tam tikrus teigiamus poslinkius galima įžvelgti ir santykiuose su islamiškomis šalimis. Pernai Popiežių aplankė diplomatinių santykių su Šv. Sostu neturinčios Saudo Arabijos karalius. Tos šalies įstatymai katalikams nesuteikia jokių teisių, tačiau praktiškai katalikų bendruomenių egzistavimas toleruojamas. Be to, Saudo Arabija mato ir kitų islamiškų šalių pavyzdį – tarkim Jordanijos ar netgi Irano, kur tam tikrų teisių suteikimas religinių mažumų atstovams nekelia jokios grėsmės islamo religijos pozicijoms tų šalių visuomenėse. (jm)