Pagal jau nusistovėjusią tradiciją valstybės, tarptautinės institucijos, bendruomenės
kasmet pasirenka vieną kurią temą, kuriai skiria daugiau dėmesio, skatina su ja susipažinti
visus visuomenės narius.
Štai, Ukrainos graikų katalikų Bažnyčia 2008–ius paskelbė
„Krikščioniško pašaukimo metais“. Šia tema norima pakviesti Ukrainos graikų katalikų
tikinčiuosius įsigilinti į tai, kas yra „krikščioniškas pašaukimas“, atkreipiant dėmesį,
jog tokio „pašaukimo“ įgyvendinimas nėra tik dvasininkų monopolis, tačiau kiekvieno
sąmoningo krikščionio misija. Ypatingai šiomis temomis yra kviečiami diskutuoti jaunuoliai.
Katalikų
Bažnyčia Indijoje, Keralos valstijoje, skyrė 2008 metus „Dievo Žodžio“ temai. Dievo
Žodis yra išskirtinis tikėjimo šaltinis. Daug tikinčiųjų yra linkę įsigilinimą į Dievo
Žodį palikti teologams, kai tuo tarpu tai ir jų pareiga. „Norime, kad tikintieji Bibliją
iš stalčiaus perkeltų į savo kasdienį gyvenimą“, - sakė šios iniciatyvos autoriai.
Kelias
iniciatyvas paskelbė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinė asamblėja.
2008
metai bus skirti kalboms. Šią iniciatyvą koordinuos UNESCO, JT agentūra švietimui,
mokslui ir kultūrai. Ja norima pabrėžti kelių kalbų mokėjimo reikšmę šiandieniniame
pasaulyje. Kalbų mokėjimas yra pamatinės reikšmės faktorius daugelyje sričių: socialinėje
integracijoje, žinių įgijime, skirtingoms kultūroms priklausančių asmenų susikalbėjime.
Tačiau jei yra tikrai svarbu mokėti vieną ar kelias kalbas, kurios yra įgijusios tarptautinį
statusą, tai lygiai taip pat svarbu išsaugoti mažai paplitusias kalbas ir dialektus,
kurie taip pat sudaro žmonijos kultūrinį paveldą.
Tuo tarpu kita JT agentūra,
Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), koordinuos iniciatyvą „Tarptautiniai bulvės
metai“.
Kiekvieno krašto mitybos tradicijose egzistuoja viena ar kelios maistinės
kultūros, kurias galima pavadinti „bazinėmis“: iš jų gaunami produktai yra neatskiriama
daugybės receptų dalis, dažnai sudaro kiekybiškai didžiausią suvalgomo maisto dalį.
Kukurūzai,
grūdinės kultūros ir ryžiai yra labiausiai pasaulyje paplitusios bazinės maistinės
kultūros. Bulvės yra ketvirtoje vietoje. Žinoma, kad jos jau buvo auginamos Pietų
Amerikoje prieš 8000 metų. Į Europą jas atgabeno ispanai XVI amžiuje ir šiandien jos
auginamos visuose kontinentuose. Pagal 2006 metų duomenis, pasaulyje buvo užauginta
315 milijonų tonų bulvių.
„Tarptautinių bulvės metų“ iniciatyvos tikslas yra
prisidėti prie taip vadinamo „maistinio saugumo“ pasaulyje, t.y., bado nebuvimo, užtikrinant,
kad kiekvienas, net ir kukliausiai gyvenantis, galėtų įsigyti pačių reikalingiausių
išsimaitinimui produktų. Daugelyje valstybių gyventojų skaičius didėja, todėl yra
ypatingai svarbu, kad jose būtų žinoma kaip auginti ir naudoti įvairias, galbūt anksčiau
nežinomas maistines kultūras.
Kitos JTO iniciatyvos pavadinimas yra „Tarptautiniai
planetos Žemės metai“, kuri siejasi su pastaraisiais keliais metais ypatingai ne tik
ekspertų rateliuose, bet ir žiniasklaidoje bei visuomenėje aptariamais klausimais:
natūralių resursų naudojimu, ekologiniu saugumu, atsinaujinančių energijos šaltinių
ieškojimu, švaraus ir geriamo vandens prieinamumu.
Su ankstesne tema kažkiek
yra susijusi dar viena JTO iniciatyva – „Sanitarinių-higieninių paslaugų metai“. Sanitarinės-higieninės
sistemos egzistavimas bei efektyvus veikimas yra vienas iš valstybės išsivystymo kriterijų.
Ir priešingai, jos nebuvimas tuo pat metu reiškia prastą visuomenės sveikatą, didelį
vaikų mirtingumą, mažą suaugusiojo gyvenimo trukmę, didelę užsikrėtimo perduodamomis
ligomis, galinčiomis pasiekti epidemijos mąstą, riziką.
Kai kurios 2008 metams
skirtos iniciatyvos prasidėjo jau praėjusių metų pabaigoje. Iš svarbesnių reikia paminėti
2007-ųjų gruodžio 10 prasidėjusius ir iki 2008-ųjų gruodžio 10 truksiančius „Visuotinės
žmogaus teisių deklaracijos atminimo metus“, kuriais JTO generalinė asamblėja panoro
pažymėti šio fundamentalaus dokumento pasirašymo šešiasdešimtąsias metines. Visuotinė
žmogaus teisių deklaracija yra pačių JT moralinis kodeksas, tarptautinės teisės normų
gairė ir kriterijus. Turbūt nereikia abejoti, kad istorikų darbuose ši Deklaracija
bus įvardina kaip vienas iš reikšmingiausių XX amžiaus dokumentų.
Taip pat
praėjusį gruodžio mėnesį Europos Sąjungos Komisijos iniciatyva prasidėjo „Tarpkultūrinio
dialogo metai Europoje“. Išnykus šimtametėms sienoms tarp Europos valstybių išgyvename
iki šiol neregėtą žmonių mobilumo fenomeną, daugybė žmonių trumpam ar ilgam laikui
persikelia gyventi į kitą šalį, kurioje sutinka žmones su skirtinga kultūra. Kaip
vertinti šį skirtingumą, kaip vertinti nuosavą kultūrą ir kitą kultūrą? Kaip integruoti
į seniau kultūriniu monolitiškumu pasižymėjusių visuomenių gyvenimą naujas dideles
bendruomenes, kurios susikūrė atvykus tūkstančiams žmonių iš kitų kraštų? Tai tik
keli labai konkretūs ir svarbūs klausimai iš tos, rodės, abstrakčios „tarpkultūrinio
dialogo“ temos. (rk)