Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, šventė ir Pasaulinė taikos diena

Krikščioniškosios vilties vedami, šiandien pradedame naujus metus. Pradedame juos prašydami Dievo palaiminimo ir maldaudami, Marijai Dievo Motinai užtariant, taikos malonės mūsų šeimoms, mūsų miestams, visam pasauliui. Visi trokštame gyventi taikoje. Visi trokštame tikrosios taikos, tos taikos, kurią angelai paskelbė Kalėdų naktį. Jos neįmanoma pasiekti vien žmogaus pastangomis. Ji nėra tik politinių susitarimų rezultatas. Ji visų pirma yra Dievo malonė, kurios reikia nuolatos melsti ir tuo pat metu ištvermingai ją kurti, klusniai vykdant Viešpaties įsakymus.

Popiežius priminė, jog savo žinioje, skirtoje šiemetinei Pasaulinei taikos dienas, jis pasiūlė visiems pamąstyti apie šeimos ir taikos tarpusavio sąsajas. Vyro ir moters šeima yra gyvybės ir meilės lopšys, yra pagrindinė ir nepamainoma taikos mokytoja, yra svarbiausia „taikdarių agentūra“. Kas kenkia šeimai, kas kenkia žmogaus asmens orumui, tas savaime kenčia ir taikai. O kadangi ir visa žmonija yra didžiulė žmonių šeima, ji irgi privalo vadovautis tomis vertybėmis, kuriomis gyvena šeima.

Šiemet sukanka 40 metų nuo Pasaulinių taikos dienų šventimo tradicijos pradžios. Į Bažnyčios neliturginių minėjimų kalendorių ją įvedė popiežius Paulius VI ir pirmą kartą Pasaulinė taikos diena buvo švenčiama 1968 metų sausio 1-ąją. Antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje popiežius Benediktas XVI taip pat priminė, jog to paties popiežiaus Pauliaus VI sprendimu, Pasaulinės taikos dienos minėjimas buvo suderintas su liturgine Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos švente. Anksčiau, prieš Pauliaus VI po Vatikano II Susirinkimo įvestą Bažnyčios liturginio kalendoriaus reformą, Marijos, Dievo Gimdytojos šventė buvo minima spalio 11 dieną, o sausio 1-ąją buvo minimas kūdikio Jėzaus apipjaustymas, tai yra jo formalus tapimas Dievo išrinktosios tautos nariu. Pirmąjį naujų kalendorinių metų sekmadienį pagal senąjį kalendorių buvo minima Jėzaus vardo šventė. Naujame kalendoriuje ji minima sausio 3 dieną. Šitos priešsusirinkiminės tvarkos atgarsiai girdimi ir dabar sausio 1-ąją švenčiamos Marijos, Dievo Gimdytojos šventės liturgijoje. Mišių metu skaitomoje Luko Evangelijos ištraukoje girdime: „Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose“ (Lk 2,21). Tad šiandienė Mergelės Marijos šventė turi išsaugojusi labai aiškų kristologinį turinį: minėdami Motiną, garbiname Sūnų Jėzų – tikrąjį žmogų ir Dievą.

Jei Marijos pagimdytame kūdikyje atpažįstame amžinąjį Dievo Sūnų ir jį priimame kaip mūsų Išganytoją, tuomet ir mes pagrįstai vadinamės ir esame Dievo vaikai. Šiandien skaitytame Laiške Galatams, apaštalas Paulius rašo: „Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę“ (Gal 4,4). Evangelistas Lukas kelis kartus pabrėžia, jog Marija tyliai širdyje svarstė šituos nepaprastus įvykius, kuriuose Dievo valia jai teko dalyvauti. Mokydamiesi iš Marijos ir mes galime širdimi suprasti tai, kas mūsų akims nesuvokiama. Malonė, kuria mes esame apdovanoti, yra tokia didelė, kad tik tikėjimu mes ją galime aprėpti. Tikėjimo kelyje Marija mus lydi ir mus palaiko. Ji mus moko širdyje svarstyti didįjį Dievo slėpinį, Dievo, kuris vien dėl meilės mums tapo žmogumi ir kviečia mus eiti meilės keliu, liudyti meilę kasdieniu tarnavimu broliams.

Naujieji metai, kuriuos vilties kupini šiandien pradedame, tebūnie to svarstymo širdyje, tos širdimi pasiekiamos šventųjų išminties brandinimo laikas,- linkėjo Popiežius sausio 1-osios Mišių homilijoje. Melskime, kad, kaip girdėjome pirmajame Mišių skaitinyje, Viešpats mums šviestų savo veidu ir mus laimintų (pal. Sk 6, 24-27). Jei nesiliausime ieškoję jo veido, jei neprarasime drąsos ir nepasiduosime abejonių pagundai, jei kasdieniuose sunkumuose būsime stipriai Jo įsitvėrę, mus lydės jo meilės ir gailestingumo jėga. (jm)