Pirmadienio vakarą Popiežius vadovaus padėkos už 2007 metus Mišparams

Pirmadienio, gruodžio 31-osios vakarą, popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovaus iškilmingiems Švenčiausiosios Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės Pirmiesiems Mišparams. Mišparais prasidės iškilmė įvesdinanti į naujuosius kalendorinius metus, kuriuos Bažnyčia pradeda sausio 1-ąją liturgijoje minėdama Mergelės Marijos dieviškąją Motinystę. Šios iškilmės Pirmieji Mišparai, pagal seną tradiciją, užbaigiami Švenčiausiąją Trejybę šlovinančiu himnu „Te Deum“ – „Tave, Dieve, garbiname“. Šis himnas – tai Bažnyčios padėka už visas malones, kuriomis Dievas apdovanojo savo žmones per visus besibaigiančius metus. Tai padėka ne tik už džiugius momentus, bet taip pat už tas malones, kurių galbūt nesugebėjome atpažinti ir deramai įvertinti. Tai pagaliau ir padėka už išbandymus, ar net ir už skausmą, kuris visoje išganymo „ekonomijoje“ niekuomet nėra bevertis. Tai atspindi ir senas iš Biblinės tradicijos į liaudies išmintį atėjęs posakis: „Viešpats davė, Viešpats atsiėmė, tebūnie pagarbintas Viešpaties vardas“.

Tradicinė padėkos už besibaigiančius metus maldos vieta Romoje anksčiau buvo dvi svarbiausios Jėzuitų bažnyčios – Jėzuitų steigėjui dedikuota Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia ir Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčia, italų vadinama tiesiog „Il Gesu“ – Jėzaus bažnyčia, kurioje saugomos šv. Ignaco Lojolos relikvijos. Pakaitomis, tai vienoje, tai kitoje iš šių bažnyčių anksčiau popiežiai kasmet paskutinės kalendorių metų dienos vakarą vadovaudavę padėkos maldai, užsibaigiančiai giedamu „Te Deum“ himnu. Ši tradicija devynioliktojo amžiaus antroje pusėje buvo nutrūkusi. Kaip žinoma, 1870 metais Romos miestas, anksčiau buvęs popiežių valstybės sostinė, tapo suvienytos Italijos sostine. Pasaulietinės valdžios netekęs popiežius Pijus IX nekėlė kojos į italų valdomą Romos miestą. Jo pavyzdžiu, iki dvišalių santykių sureguliavimo ir pretenzijų atsisakymo, sekė ir kiti keli popiežiai. Padėkos už besibaigiančius metus pamaldų Romos jėzuitų bažnyčiose tradicija atnaujinta dar vėliau, popiežiaus Jono XXIII laikais. Nuo to laiko, kasmet, tai vienoje, tai kitoje iš minėtų dviejų bažnyčių, gruodžio 31-osios vakarą popiežius pamaldų pabaigoje intonuodavo „Te Deum“. Paskutinį kartą tokios pamaldos Romos šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko 1998 metų gruodžio 31-ąją. Kitais metais, 1999-aisiais, didžiojo krikščionybės jubiliejaus išvakarėse, padėkos Mišparams popiežius Jonas Paulius II vadovavo jau ne jėzuitų bažnyčioje, bet Vatikano Šv. Petro bazilikoje. Nuo to laiko įsigalėjo paprotys Mišparus rengti bazilikoje. Po Jono Pauliaus II mirties, padėkos Mišparams ne jėzuitų bažnyčioje, bet Šv, Petro bazilikoje vadovauja ir popiežius Benediktas XVI. Pirmadienį jis padėkos maldai jau vadovaus trečią kartą nuo savo pontifikato pradžios.

Pabaigai dar keletas žodžių apie patį himną „Te Deum“. Jo kilmė nežinoma. Žinoma tik tiek, kad tai labai senas himnas, Bažnyčios liturgijoje naudojamas nuo ketvirtojo amžiaus. Kai kas autorystę priskiria šv. Augustinui arba šv. Ambraziejui. Pirmajame tūkstantmetyje liturgijoje jis kartais naudotas pakaitomis su dabartiniame Mišių kanone esančiu irgi labai senu „Gloria“ – „Garbė Dievui aukštybėse“ himnu. Šiuo metu „Te Deum“ himnas naudojamas brevijoriaus Valandų liturgijoje, o taip pat giedamas ypatingomis progomis, kai Dievo tauta trokšta pačia iškilmingiausia forma dėkoti Dievui. Viena tokių progų – tai padėka už Dievo mums duotus metus. (jm)