Kas bus naujas jėzuitų vadovas?

Šis klausimas jau seniai neduoda ramybės Bažnyčios ir Vatikano gyvenimo apžvalgininkams bei komentuotojams.

Dar 2006 metų pradžioje buvo paskelbta, jog 2008 metų sausio pradžioje šaukiama generalinė Jėzaus Draugijos kongregacija, kurioje bus aptarti svarbiausi ordinui klausimai. Tai 35 tokio lygio asamblėja nuo pat ordino įkūrimo 1540 metais. 34-oji generalinė konferencija buvo sušaukta 1995 metais. Dabar vyksiančioje generalinėje konferencijoje dalyvaus virš 200 dalyvių, tarp jų – Lietuvos jėzuitų provincijos provinciolas Aldonas Gudaitis. Sekant numatyta darbotvarkę, 2007 metų bėgyje jėzuitų ordinas rengė regioninius susitikimus, kuriuose stengėsi aiškiau suprasti ir suformuluoti problemas, kurios bus pateiktos visuotiniam ordino susirinkimui.

Jėzuitai, priešingai nei daugelis kitų ordinų, neturi reguliarių susitikimų mechanizmo. Visuotiniai susitikimai yra šaukiami tada, kada toks poreikis yra aiškiai pajaučiamas ir įvardijamas, kai susikaupia pakankamas aukščiausio sprendimo lygio reikalaujančių klausimų.

Vienas iš tokių – naujo jėzuitų ordino vadovo (generolo) rinkimai, mat dabartinis ordino vyresnysis, iš Olandijos kilęs Peter-Hans Kolvenbach paskelbė paliksiantis šias pareigas. Tuo galbūt nereikėtų stebėtis, prisiminus, kad jam jau 79 metai ir kad jis nešė maždaug iš 20 000 narių sudaryto ordino vadovo naštą nuo 1983 metų, kada buvo išrinktas, tačiau taip pat reikia žinoti, jog jėzuitų ordino vyresnysis renkamas iki gyvos galvos ir atsistatydinimas ordino istorijoje yra greičiau išimtis, o ne taisyklė. Neįprastas atsistatydinimo faktas ir sukėlė daug bei neretai gana ekstravagantiškų spėlionių apie t. Kolvenbach atsistatydinimo motyvus, niekaip nenorint patikėti jo paties paaiškinimu, jog amžius nebeleidžia nešti tokios atsakomybės naštos, kaip anksčiau.

Jėzuitų ordinas Bažnyčios istorijoje yra suvaidinęs svarbų vaidmenį, dabartiniame jos gyvenime jėzuitai taip pat dažnai sutinkami – nuo misionierių ir humanitarinės pagalbos teikėjų kitų pamirštuose vietose iki tarptautinio lygio istorikų ar aukščiausio rango Švento Sosto institucijų pareigūnų. Todėl daugeliui Bažnyčios gyvenimo stebėtojų rūpi, darant prielaidą, jog ordino vadovo išrinkimas taip pat atspindi kokių nors nuostatų pasikeitimą ar išlaikymą, kas taps naujuoju jėzuitų generolu.

Deja, į šį klausimą nelengva atsakyti. Kai kurie į kandidatų sąrašo pirmas vietas įrašė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje rektoriaus Franco Imoda arba dar kito jėzuitams priklausančio Ibero-Amerikos universiteto Meksiko mieste rektoriaus Josè Morales Orozco pavardes. Dar kiti mini australą Mark Raper, vieną iš didelės humanitarinės organizacijos „Jėzuitų pagalbos tarnyba“ vadovų. Tačiau tai tik spėlionės. Nereikia pamiršti, jog paties tėvo Kolvenbach išrinkimas 1983 metams daug kam buvo visiškas netikėtumas, mat į jokius kandidatų sąrašus jis nepapuolė. Bet kokiu atveju visos spėlionės bus išsklaidytos ateinančiomis savaitėmis ir kai 2008 m. vasario mėnesį popiežius Benediktas XVI priims 35-osios Jėzaus Draugijos generalinės konferencijos dalyvius, pasveikins taip pat ir naująjį jėzuitų vyresnįjį. (rk)