Kard. Franc Rodè mintys apie Šengeno erdvės reikšmę bei tikėjimo vietą visuomenėje

Šengeno erdvė yra naujos Europos vienybės pasaulietinė išraiška, bet labai prasminga. Grįžtame, tam tikra prasme, į viduramžių krikščionybės vieningą erdvę, kai piligrimams keliaujant iš Vokietijos į Santjago de Compostela arba iš Slovėnijos į Romą nereikėdavo pasų arba vizų, - teigė kard. Franc Rodè.

Kard. Franc Rodè, gimęs 1943 m. Slovėnijoje, nuo 1997 iki 2004 metų buvo Liublianos arkivyskupas, dabar yra Vienuolių kongregacijos prefektas. Ankščiau kard. Rodè yra buvęs ir Popiežiškosios kultūros tarybos sekretoriumi. Reikia pažymėti ir tai, kad kard. Rodè gimtoji šalis – Slovėnija nuo sausio 1 d. bus pirmoji iš postkomunistinių valstybių perimsiančių vadovavimą Europos Sąjungai.

Kard. Franc Rodè Šengeno erdvės išplėtimą ir sienų panaikinimą vertina kaip labai reikšmingą įvykį. Kardinolas teigia, kad dabar yra išardomos realios sienos tarp valstybių, tačiau netrukus subyrės barjerai, egzistuojantys mūsų sąmonėse. Būtent Europa be sienų užtvarų, anot kard. Rodè, paskatins tautų realų suartėjimą bei dar didesnį tarpusavio supratimą.

Trečiajame tūkstantmetyje suvienytos Europos krikščionims vienas iš pagrindinių iššūkių, teigia kard. Rodè, yra dėti pastangas, kad tikėjimas nebūtų nustumtas į šalį, kad Bažnyčia būtų matoma visuomenėje bei viešoje erdvėje. Kardinolas palygino Italijos ir Slovėnijos situaciją. Pavyzdžiui Italijoje Bažnyčios vietą visuomenėje ir laisvę užtikrina Laterano sutartys bei 1984 m. konkordatas. Tuo tarpu Slovėnijoje lieka neišspręsti religinio švietimo, sielovados kariuomenėje, ligoninėse ir kalėjimuose klausimai.

Kardinolas iš Slovėnijos mano, kad visose valstybėse Bažnyčia turi siekti gauti tokį juridinį statusą, kuris atitiktų demokratinės Europos Sąjungos normas. Tačiau, gavus juridinį pripažinimą, reikia siekti, kad tikėjimas nebūtų išstumtas iš viešosios erdvės. Visų pirma, anot kard. Rodè, politikai neturėtų slėpti savo tikėjimo bei nebijoti viešai pasisakyti esantys krikščionys. Deja, yra pastebima priešinga tendencija. Ateizmą galima rodyti visada ir tai priimama kaip kažkas nekalto. Tuo tarpu tikėjimas kitus trikdo, o religiniai įsitikinimai drumsčia ir erzina taip, kad kai kuriems net yra nemalonu prisipažinti, jog yra tikintys. (kl)