Antrąją Kalėdų dieną Bažnyčia mini kankinį šv. Steponą. Apie šį pirmąjį krikščionį
kankinį popiežius Benediktas XVI kalbėjo maldininkams, trečiadienio vidudienį susirinkusiems
į Šv. Petro aikštę.
Rytojaus dieną po Kalėdų liturgija mus kviečia švęsti pirmojo
kankinio šventojo Stepono „gimimą dangui“. „Kupinas tikėjimo ir Šventosios Dvasios“
(Apd 6, 5), jis buvo išrinktas Jeruzalės bendruomenės diakonu, drauge su kitais šešiais
graikų kultūrai priklausiusiais mokiniais. Iš Dievo gauta galia Steponas darė daug
stebuklų ir įkvėptas išminties skelbė Evangeliją sinagogose. Jis buvo užmuštas akmenimis
prie miesto vartų ir mirdamas, kaip Jėzus, meldė atleidimo savo žudikams (Apd 7, 59-60).
Kristų ir jo pirmąjį kankinį Steponą jungia stiprus dievikosios meilės ryys: tos
pačios meilės, kurios skatinamas Dievo Sūnus išsižadėjo pats savęs ir tapo klusnus
iki kryžiaus mirties (pal Fil 2, 6-8), ir kuri vėliau įkvėpė apaštalus ir kankinius
aukoti gyvybę dėl Evangelijos.
Reikia visuomet pabrėžti šitą krikščionių kankinystės
išskirtinį bruožą: ji visuomet yra vien tik meilė aktas, meilės Dievui ir žmonėms,
įskaitant ir persekiotojus. Dėl to šiandien, Mišių metu, meldžiame Viešpatį, kad mokytų
mus „mylėti net priešus kaip šventasis Steponas, kuris savo žudikams meldė atleidimo“
(Pradžios malda). Kiek daug Bažnyčios sūnų ir dukterų amžiams bėgant sekė šituo pavyzdžiu!
Nuo pirmųjų persekiojimų Jeruzalėje, vėliau Romos imperatorių laikais, iki pat kankinių
minių mūsų laikais. Neretai ir šiandien iš įvairių pasaulio kraštų mus pasiekia žinios
apie persekiojamus, kalinamus, kankinamus misionierius, kunigus, vyskupus, vienuolius,
vienuoles, tikinčiuosius pasauliečius, iš kurių atimama laisvė ir kuriems kliudoma
darbuotis dėl to, kad jie yra Kristaus mokiniai ir Evangelijos apaštalai. Jie kenčia
ir miršta dėl priklausymo visuotinei Bažnyčiai ir ištikimybės Popiežiui. Enciklikoje
„Spe salvi“, primindamas vietnamietį kankinį Paulių Le Bao Thin (mirusį 1857 metais),
rašiau, jog iš tikėjimo tekanti viltis kančią paverčia džiaugsmu. Krikščionis kankinys,
kaip Kristus ir vienydamasis su Juo, priima kryžių ir mirtį, jo kančia tampa meilės
aktu. Tai, kas iš šalies žiūrint, yra brutalus smurtas, viduje tampa visiškai pasiaukojančios
meilės aktu. Šitaip smurtas tampa meile, o mirtis – gyvybe. Krikščionis kankinys sudabartina
meilės pergalę prieš neapykantą ir mirtį.
Melskimės už kenčiančiuosius dėl
ištikimybės Kristui ir jo Bažnyčiai. Švenčiausioji Margelė Marija, Kankinių Karalienė,
tepadeda mums būti patikimais Evangelijos liudytojais, priešams atsiliepiančiais nuginkluojančia
tiesos ir meilės jėga. (jm)