Antrojo Advento sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje, popiežius Benediktas
XVI komentavo tądien Mišių Evangelijoje girdėtus evangelisto Mato žodžius apie Joną
Krikštytoją raginantį atsiversti.
Eidami Advento keliu ir ruošdamiesi Kristaus
gimimo šventei, mūsų bendruomenėse girdime aidintį Jono Krikštytojo raginimą atsiversti.
Tai raginimas atverti širdis ir priimti Dievo Sūnų, kuris ateina pas mus nešinas dieviškuoju
teisingumu. Tėvas, - rašo Evangelistas Jonas, - nieko neteisia, o savąjį teismą patikėjo
Sūnui, nes jis yra ir žmogaus Sūnus. Nuo šiandienos, nuo dabarties priklauso mūsų
amžinas likimas. Kai baigsis mūsų gyvenimo šioje žemėje dienos, mirties akimirką,
mes būsime teisiami pagal tai, kiek buvome panašūs į varganoje Betliejaus lūšnoje
gimusį Kūdikį, nes jis yra žmonijai duotas Dievo matas. Dangaus Tėvas, Vienatinio
Sūnaus gimimu apreiškęs mums savo begalinę meilę, mus kviečia eiti Sūnaus pėdomis
ir, kaip jis, paversti savo gyvenimą meilės auka. Meilės vaisiai yra tikri atsivertimo
vaisiai, apie kuriuos kalba Jonas Krikštytojas, kreipdamasis į fariziejus ir sadukiejus
buvusius krikštą priimančių žmonių minioje.
Evangelijoje girdimi Jono Krikštytojo
žodžiai skamba visoms kartoms. Šie aiškūs ir griežti žodžiai labai į sveikatą mums,
šių laikų vyrams ir moterims, kurie labai dažnai Kalėdas suprantame ir išgyvename
pernelyg materialistiškai. Didžiojo pranašo balsas kviečia parengti kelią Viešpačiui,
ateinančiam į šių laikų dykumas, vidines ir išorines dykumas, ištroškusias gyvojo
vandens – Kristaus. Teveda mus Mergelė Mariją į tikrą širdies atsivertimą, kad priimdami
svarbius sprendimus suderintume savąją mąstyseną su Evangelija. (jm)