Pirmadienį prasidėjo Japonijos vyskupų vizitas Ad Limina
Katalikai Japonijoje sudaro nedidelę mažumos bendruomenę. Šiuo metu Japonijos gyventojų
skaičius siekia beveik 128 milijonus. Vietinių katalikų tėra tik apie pusę milijono.
Kita pusė Japonijoje šiuo metu esančių katalikų – tai laikinai šalyje gyvenantys svetimšaliai.
Šiandien
Japonija yra pažangios civilizacijos ir naujausių technologijų šalis, tačiau dar prieš
du šimtus metų ji gyveno visiškai izoliuota nuo Vakarų civilizacijos. Pastovūs ryšiai
su Vakarų valstybėmis ir prekybiniai mainai prasidėjo devyniolikto amžiaus viduryje.
Industrializacija buvo tokia sparti, kad jau dvidešimtojo amžiaus pradžioje, pramonės
potencialu ir karine galia, Japonija tapo viena i ano meto galybių. Laimėjusi 1904
prasidėjusį karą su Rusija, Japonija pradėjo skverbtis į gretimas Azijos teritorijas.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje valdė dalį Kinijos ir daugumą buvusių Europos šalių
kolonijų Azijos tolimuosiuose Rytuose ir Ramiajame vandenyne. Ekspansija, lydima žiauraus
užkovotų teritorijų gyventojų engimo, baigėsi tragiškai – 1945 metų rugpjūtį ant dviejų
Japonijos miestų buvo numestos atominės bombos. Pokario Japonija atsisakė ginklavimosi
ir visus resursus skyrė technologinei ir socialiniai pa˛angai.
Evangelijos
skelbimo Japonijoje pradžia laikoma 1549 metų rugpjūčio 15-oji. Būtent tą dieną Kagošimoje,
Japonijos pietuose, išsilaipino garsusis misionierius jėzuitas šv. Pranciškus Ksaveras.
1582 metais Japonijoje jau buvo apie 15 tūkstančių vietinių krikščionių. Deja, labai
greit Japonijos valdovai krikščionybėje įžvelgė pavojų jų tradicinei kultūrai ir santvarkai.
Misionieriai buvo išvaryti ir krikščionybė uždrausta. 1597 metais Nagasakyje buvo
nukryžiuoti 26 krikščionys kankiniai. Prieš krikščionis buvo kilusios kelios žiaurių
persekiojimų bangos, tačiau jos nepalaužė vietinės bendruomenės, kuri, net ir be misionierių,
nuolat augo. Žiauriausi persekiojimai, kurių metu buvo nužudyta 37 tūkstančiai krikščionių,
vyko 1637 – 38 metais Nagasakio apylinkėse. Religijos laisvė Japonijoje buvo įteisinta
tik 1889 metais. Vėl iš naujo į Japoniją atvykę misionieriai rado išlaikiusias tikėjimą
vadinamąsias „kakure krišitan“ bendruomenes, kurios išsaugojo tikėjimą pogrindžio
sąlygomis perduodamos jį iš kartos į kartą. Kai kurie šių krikščionių išpažįstamo
tikėjimo elementai buvo nelabai suderinami su oficialiu Credo, tačiau misionierius
stebino ir žavėjo pats faktas, jog be kunigų, be viešo kulto, kitados misionierių
pradėtas darbas buvo tęsiamas pačių vietinių žmonių, dažnai neraštingų valstiečių
pastangomis. 1891 metais popiežius Leonas XIII įkūrė pirmas Japonijos vyskupijas.
1927 metais buvo konsekruotas pirmas vyskupas japonas. Šiandien Japonijoje veikia
16 vyskupijų: 3 arkivyskupijos – Tokijo, Nagasakio ir Osakos ir 13 sufraganinių vyskupijų.
Visi jų ganytojai yra japonai. (jm)