Šių metų rugsėjo antroje pusėje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) būstinėje Niujorke
vyko aukšto lygio susitikimas „Ateitis mūsų rankose: klimato kaitos valdymo iššūkiai“.
Šis susitikimas, kuriame dalyvavo per 150 valstybių delegacijos, 70 valstybių vadovai,
tarp jų ir Lietuvos prezidentas, buvo pasiruošimas dar didesnei ir svarbesnei pasaulinei
konferencijai, kuri kaip tik šiomis dienomis pradėjo savo darbus.
Gruodžio
3 prasidėjusi pasaulinė konferencija, kurią globoja Indonezijos vyriausybė, baigsis
gruodžio 14 dieną. Jos tikslas yra susitarti dėl kovos su aplinkos teršimu principų
ir nuspręsti dėl konkrečių priemonių. Jei konferencijos, kurioje buvo numatytas per
180 valstybių delegacijų dalyvavimas, derybos bus sėkmingos, tada galima tikėtis principinio
susitarimo dėl klimato kaitos problemų sprendimą nustatančios ir reguliuojančios tarptautinės
sutarties pasirašymo. Tokia sutartis 2012 metais turėtų pakeisti dabartinį Kyoto protokolą,
įpareigojusį jį pasirašiusias valstybes, ypač išsivysčiusias, imtis priemonių, kurios
mažintų anglies dvideginio, dar vadinamų šiltnamio dujomis, išmetimą į atmosferą.
Manoma, kad būtent šios dujos įtakoja klimato atšilimą.
Kyoto protokolas buvo
pasirašytas 1997 metais. Nuo to laiko buvo skirta daugybė lėšų tyrimams apie klimatą,
kurie šiandien suteikė gerokai daugiau žinių apie klimato kaitą, negu kad turėtą 1997-aisiais.
Per pastarąjį dešimtmetį klimato pokyčio tema pasiekė ir plačiosios žiniasklaidos
puslapius, kuriuose buvo perteiktos įvairios nuomonės, svyruojančios tarp dviejų radikalių
kraštutinumų: jei, pasak vienų, debatai ir aliarmas dėl žmonijos veiklos įtakos klimatui
yra visiškai nepagrįsti, o panika dėl klimato kaitos yra keliama dėl ideologinių motyvų,
tai, pasak kitų, mūsų laukia iš tiesų katastrofiška ateitis, dėl kurios kalti mes
patys. Jei viena kraštutinė pozicija teigia, kad žmonija turi ir gali toliau naudoti
pasaulio resursus kaip iki šiol, tai kita suabsoliutina ekologiją ir žmogų suvokia
kaip vienareikšmišką pavojų planetai.
Nuomonė, kad žmogaus veikla iš esmės
prisidėjo prie klimato atšilimo pastaruoju metu laimi. Antai, Tarpvyriausybinio komiteto
klimato pokyčiams (IPCC) šiais metais paskelbtas raportas, kurio rengimas truko šešerius
metus, dalyvaujant 800 ekspertų ir 2500 revizorių, teigia, jog yra apie 90-95 procentų
tikimybė, kad vidutinės klimato temperatūros padidėjimas yra dėl žmogaus veiklos į
išmetamų dujų koncentracijos atmosferoje didėjimo pasekmė.
Klimato atšilimas,
nors procentiškai atrodytų ir nesąs didelis, turį pasekmių visai ekosistemai bei visuomenių
gyvenimui. Antai, bijomasi, kad ir dviem procentais sumažėjęs iškrintančių kritulių
kiekis, kartu su karščio bangomis skaudžiai atsilieps ypač neturtingų valstybių žemės
ūkiui: sustiprėjus sausroms, bus surenkamas mažesnis derlius, visuomenių maisto atsargos
mažesnės. Tai, savo ruožtu, gali nuvesti iki tikro bado ir karinių susirėmimų dėl
vandens išteklių.
Dabar vykstančioje pasaulinėje konferencijoje dėl klimato
dalyvauja taip pat ir Šventojo Sosto delegacija. Jai vadovauja arkivyskupas Leopoldo
Girelli, apaštalinis nuncijus Indonezijoje. (rk)