Vyskupų Sinodo sekretoriatas Romoje surengė Azijos tarybos posėdį. Azijos vyskupai
ir kiti posėdžio dalyviai aptarė dabartines bažnytinio gyvenimo Azijoje realijas ir
pasidalijo žiniomis apie tai, kaip jiems sekasi įgyvendinti Apaštališkąjį paraginimą
„Ecclesia in Asia“. Šio posinodinio dokumento, popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbto
prieš aštuonerius metus, praktiniai patarimai buvo aptarti kito svarbaus Bažnyčios
gyvenimui dokumento „Sacramentum caritatis“ šviesoje. Pastarasis dokumentas apie Eucharistiją
Bažnyčios gyvenime yra pirmasis dabartinio popiežiaus posinodinis Apaštališkasis paraginimas.
Posėdis Azijos ganytojams suteikė progą išsakyti lūkesčius dėl ateinančiais metais
Romoje vyksiančios XII Vyskupų Sinodo Generalinės Asamblėjos, kurios tema bus Dievo
Žodis Bažnyčios gyvenime ir misijoje.
Posėdžio dalyviai kiek galėdami plačiau
aptarė Bažnyčios Azijoje gyvenimą, o taip pat visos pilietinės visuomenės gyvenimo
sąlygas, kurios daugeliu požiūriu yra palankios Bažnyčios veiklai. Tačiau buvo paryškintos
ir kai kurios rūpestį keliančios, nors labai diferencijuotos situacijos, kurias Azijoje
sukelia karai, ginklavimosi varžybos, etniniai susirėmimai, smurtas, terorizmas, represijos
ir skirtingo laipsnio sąžinės laisvės varžymas. Susidarė labai įvairus bažnytinio
gyvenimo vaizdas, atskleidžiantis didelius kontrastus Bažnyčioje, kuri viena vertus
kenčia persekiojimus, bet kita vertus patiria skaitlingų guodžiančių situacijų teikiamą
džiaugsmą.
Pirmosios persekiojimų aukos būna mažumos, įskaitant krikščionis,
kurios dėl smurto dažnai yra priverstos emigruoti iš tėvynės. Religijos laisvės trūkumai
reiškiasi įvairiais būdais: varžoma vyskupams susisiekti savo tarpe ir su popiežiumi,
draudžiama kurti vyskupų konferencijas, sunkinamos vizų procedūros sielovados darbuotojams,
ribojamas bažnyčių statymas, kliudomas dalyvavimas viešajame gyvenime. Tuo tarpu stichinės
nelaimės, kaip Bangladeše daug aukų pareikalavę potvyniai, yra iššūkis Bažnyčios Azijoje
ir visame pasaulyje krikščioniškiems karitatyviniams darbams.
Guodžia gėrio
sklaidą liudijanti tikrovė, kaip antai išteisiama pagalbos ir globos ranka į mirties
pavojų patekusiems pabėgėliams krikščionims, tikinčiųjų skaičiaus daugėjimas regionuose,
kuriuose jų buvo nedaug, ištikimybė net iki gyvybės aukos, iškalbiai paliudyta keturių
Azijoje 2006 metais nužudytų kunigų. Jų ir kitų krikščionių auka teikia naujo krikščioniško
gyvenimo atgimimo viltį, nes kankinių kraujas yra naujų krikščionių sėkla. Azijoje
be to pastebėtas pašaukimų į kunigus ir vienuolinį gyvenimą augimas taip, kad azijiečiai
jau gali siųsti savo misionierius į kaimynines šalis ir į kitus žemynus.
Bažnyčia
yra atvira dialogui su didžiosiomis Azijos religijomis, reikšmingai prisideda kuriant
visuomenės pakantumą ir santarvę, tvirtinant teisinę valstybę ir visuomenės demokratėjimo
procesą. Bažnyčios Azijoje įtaka, per jos socialinį įsipareigojimą mokyklose, ligoninėse
ir kitose humanitarinėse sferose, yra jaučiama toliau už krikščionių bendruomenių
ir yra kaip daigas naujos visuomenės, paremtos taika, teisingumu, laisve ir meile.
Posinodinio
Apaštališkojo paraginimo „Ecclesia in Asia“ įgyvendinimas duoda gausių vaisių ypač
per vyskupijų veiklos programas ir vyskupų laiškus. Dokumento teologinis ir praktinių
patarimų turinys yra labai branginamas ypač todėl, kad jame pateikiamos Bažnyčios
Azijoje dabartiniu metu ypatingai svarbios gyvybės, taikos, gamtosaugos, švietimo,
sveikatos, jaunimo, šeimos teisingumo, tarpreliginio dialogo ir pilietinės santarvės
temos.
Nemažiau teigiami Benedikto XVI posinodinio Apaštališkojo paraginimo
„Sacramentum caritatis“ atgarsiai Azijoje. Vis daugiau tikinčiųjų gali susipažinti
su šio dokumento apie Eucharistiją Bažnyčios gyvenime turiniu. Jis yra verčiamas į
vietines kalbas, kaip antai į kinų, korėjiečių, vietnamiečių ir thai ir plačiai naudojamas
katechezėje. Šio dokumento įtakoje atgimsta eucharistinis pamaldumas ne Mišių metu,
Švč. Sakramento adoravimo sklaida rūpinasi įvairios grupės, įskaitant jaunimą.
Krikščionybės
inkultūravimas yra opi tema Azijos šalyse. Suprantant, jog krikščionybės inkultūravimas
yra galimas tik gerai išmanant vietinių Bažnyčių sielovadinius poreikius, jis yra
kvietimas Azijos krikščionims būti ištikimais Šventajam Raštui, Bažnyčios Tradicijai
ir Magisteriumui. Reikšminga, kad Biblijos tekstų stilius daug kuo panašus į kitų
azijietiškų religijų tekstus. Bažnyčios Azijoje ganytojai puikiai supranta Evangelijos
skelbimo Azijoje sunkumus ir žino, kad daug atsakymų į iškylančius klausimus pateikia
Apaštališkasis paraginimas „Ecclesia in Asia“. Tačiau dabartiniu metu jie ypatingai
ruošiasi sekančiai Vyskupų Sinodo Generalinei Asamblėjai, kurios dėmesio centre bus
Dievo Žodis, jo vieta ir svarba Bažnyčios gyvenimui ir misijai. Kitas Vyskupų Sinodo
Azijos tarybos posėdis įvyks tuoj pat po XII Generalinės Asamblėjos. (sk)