Popiežius sekmadienį aplankė Romos Šv. Jono krikštytojo ligoninės ligonius
Pirmojo Advento sekmadienio Mišias popiežius Benediktas aukojo Maltos ordinui priklausančioje
šv. Jono Krikštytojo ligoninėje, vakariniame Romos priemiestyje prie senojo Maglianos
kelio. Mišiose dalyvavo Maltos Ordino Didysis magistras ir kiti ordino vadovai, Šv.
Tėvo vikaras Romos miestui ir kiti kardinolai, ligoninės vadovai ir darbuotojai, taip
pat ligoniai ir jų artimieji. Romos šv. Jono Krikštytojo ligoninėje gydomi galvos
ir nervų sistemos traumas patyrę žmonės, taip pat komos būsenoje esantys arba iš jos
atsibudę ligoniai. Mišiose dalyvavo apie 350 ligonių, kurių daugelis sėdintys ratukuose.
Po šv. Mišių ligoninės personalas popiežių palydėjo į „Žadinimo iš komos“ skyrių,
kuriame rūpinamasi komoje esančiųjų globa ir iš komos atgijusiųjų reabilitacija. Skyriuje
globojama apie 15 ligonių. Popiežius visus atskirai aplankė, ištardamas artimiesiems
padrąsinimus ir visus laimindamas.
Popiežiaus vizitas Romos šv. Jono Krikštytojo
ligoninėje yra laikomas istoriniu, nes tai buvo pirmas popiežių aplankymas joje.
Vizito
metu Šv. Tėvas simboliškai įteikė ligoniams ir ligonius gydančiam bei slaugančiam
personalui savo naująją encikliką apie krikščionišką viltį „Spe salvi“. Ją pristatydamas
Mišių homilijoje, popiežius Benediktas XVI be kita ko pažymėjo, kad ši jo enciklika
yra ypatingai skirta visiems, kurie yra tiesioginiame ryšyje su kančia ir liga. Kreipdamasis
į ligonius ir jų artimuosius, Šv. Tėvas kalbėjo, jog visiems reikia vilties ženklų,
didesnių ir mažesnių, kurie diena iš dienos padėtų žengti gyvenimo keliu. Tačiau vien
jų, be didžiosios, visa įveikiančios vilties, neužtenka. Šia didžiąją viltimi tegali
būti Dievas, kuris apgaubia visatą ir gali mums pasiūlyti bei padovanoti tai, ko patys,
negalime pasiekti, - kalbėjo Šv. Tėvas.
Užtikrinęs, kad kasdien meldžiasi už
ligonius ir jų artimuosius Popiežius paragino Jėzuje atrasti paguodos ir paramos,
bet niekada neprarasti vilties. Atsisveikindamas Šv. Tėvas palinkėjo ligoninės personalui
kiekviename ligonyje tarnauti Kristui, savo veiksmais liudyti jo meilę. (sk)