Popiežius priėmė katalikiškų nevyriausybinių organizacijų Forumo atstovus

Šeštadienį popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė katalikiškų arba katalikiškos dvasios nevyriausybinių organizacijų atstovus, kurie, šiomis dienomis dalyvauja Romoje vykstančiame Forume. Į Forumą atvyko apie 90 didelių ir tarptautinių katalikiškų Organizacijų atstovų, dirbančių humanitariniame, švietimo ir taikos kūrimo sektoriuose.

Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus visus šiandien susirinkusius Romoje apmąstyti ką katalikiško pobūdžio nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su Šventuoju Sostu, galėtų pasiūlyti kaip išeitį visoms toms problemoms, su kuriomis susiduria Jungtinių Tautų organizacija, kitos tarptautinės ir regioninės organizacijos, - sakė popiežius Benediktas XVI.

Šventasis Tėvas trumpai paminėjo įvairovę tų organizacijų, kurioms atstovavo jo klausytojai. Tai tarptautiniu lygiu dirbančios ir dažniausiai katalikų pasauliečių administruojamos organizacijos, kurios darbuojasi tai globalinės integracijos srityje, tai advokatauja konkretiems bendradarbiavimo ir vystymosi projektams. Vienos organizacijos daugiau ar mažiau sąveikauja su Bažnyčios struktūromis, tuo tarpu kitos yra privačios asociacijos, trečios yra vienuolinių kongregacijų atšakos. Dažnai šiose organizacijose greta katalikų darbuojasi ir nekatalikai bei nekrikščionys. Tačiau visi turi tą pačią aistrą: žmogaus orumo propagavimą. Popiežius pabrėžė, kad ši aistra taip pat vadovauja ir Šventojo Sosto veiklai tarptautinėje bendruomenėje. Jis padėkojo už vertingą bendradarbiavimą tarp katalikiškų organizacijų ir popiežiškųjų atstovybių tarptautinėse organizacijose.

Nors mes visi turime tą patį tikslą, - sakė Šventasis Tėvas, - jis gali būti siekiamas įvairaus pobūdžio veikla bei vaidmenimis. Jei Šventojo Sosto daugiašalė diplomatija laikosi didžiųjų tarptautinio gyvenimo principų, tai Bažnyčios indėlis daugiau yra sąžinių budinimas ir formavimas politiniame gyvenime.

Bažnyčios nariai pasauliečiai, tuo tarpu, turi tiesioginę pareigą darbuotis dėl teisingesnės visuomenės. Tokia turi būti taip pat ir tarptautinių katalikiškos dvasios nevyriausybinių organizacijų veiklos perspektyva.

Šventasis Tėvas pastebėjo, kad tarptautinis valstybių bendradarbiavimas, aiškiai sustiprėjęs jau 19 amžiaus pabaigoje ir augęs, nepaisant dviejų katastrofiškų pasaulinių karų, per visą praėjusį amžių, ženkliai prisidėjo prie teisingesnės tarptautinės santvarkos. Šiuo požiūriu galima teigiamai vertinti pasaulinį politinį ir juridinį žmogaus teisių pirmumo pripažinimą, ekonominių ir socialinių teisių prieinamumą vis didesniam planetos gyventojų skaičiui, tarptautinius gamtosauginius susitarimus ir tarpkultūrinio dialogo intensyvėjimą.

Bet tuo pat metu, - tęsdamas pažymėjo popiežius Benediktas XVI, - tarptautiniai debatai neretai yra pažymėti reliatyvistinės logikos, kuri norėtų užtikrinti taikią tautų santarvę atsisakydama priimti kokią nors tiesą apie žmogų ir jo orumą, tylėdama apie natūraliu moraliniu įstatymu paremtos etikos galimybę. Tokia pozicija veda prie to, kad tik įstatymas ir susitarimas tarp valstybių, neretai įkvėpti trumpalaikių interesų arba priklausomi nuo ideologinio spaudimo, tampa tarptautinių normų pamatu. Kartūs reliatyvistinės logikos vaisiai yra akivaizdūs: kai kuriuos į save centruotus gyvenimo būdus bandoma laikyti „žmogaus teisėmis“; trūksta dėmesio neturtingų tautų ekonominiams ir socialiniams poreikiams; žmogaus teisių gynimas pasižymi selektyvumu.

Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad katalikiško pobūdžio organizacijų veikla padės platesniam ratui žmonių pasaulyje pažinti Bažnyčios socialinės doktrinos principus bei juos priimti ir paragino savo klausytojus drąsiai liudyti didžią tiesą apie žmogaus orumą, neišsižadant didžiųjų etinių principų. (rk)