Nuo pirmadienio, lapkričio 26 dienos, iki ateinančios savaitės antradienio, gruodžio
4-osios, vyksta Korėjos vyskupų vizitas Ad Limina. Nors politiniame pasaulio žemėlapyje
yra dvi Korėjos – demokratiška Pietų Korėja ir komunistinė Šiaurės Korėja, Korėjos
Bažnyčia yra viena. Pietų Korėjoje veikia veržlios bendruomenės, turinčios valstybės
garantuotą tikėjimo ir veiklos laisvę. Šiaurės Korėjoje per pastaruosius beveik šešis
komunistų valdymo dešimtmečius katalikų bendruomenės beveik visiškai sunaikintos.
Vis dėlto, bent formaliai, ir Šiaurės Korėjoje veikia katalikų vyskupijos, administruojamos
Pietų Korėjoje gyvenančių vyskupų. Visos jos kartu sudaro vieną Korėjos vyskupų konferenciją.
Pietų
Korėjoje, kurios plotas – beveik 100 000 kvadratinių kilometrų, gyvena beveik 50 milijonų
žmonių, kurių apie 11 procentų, tai yra daugiau nei 5 milijonai yra katalikai. Šiaurės
Korėjos plotas – maždaug 123 000 kvadratinių kilometrų. Gyventojų skaičius – apie
23 milijonai. Katalikų skaičius nežinomas. Komunistinis režimas griežtai draudžia
viešą religinę praktiką. Tad apie katalikų skaičių galima kalbėti tik remiantis apytikslėmis
prognozėmis. Tautų evangelizavimo kongregacijos žinių agentūra Fides skelbia, jog
šiuo metu Šiaurės Korėjos katalikų yra „keli tūkstančiai“.
Korėjiečių civilizacijos
seniausi pėdsakai siekia trečiąjį amžių prieš Kristų. Nepaisant senos civilizacijos,
dvidešimtajame amžiuje Korėja tapo modernaus kolonializmo auka – 1910 metais Korėjos
pusiasalį okupavo japonai. 1945 metais, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, japonų
kariuomenę Korėjos šiaurinėje dalyje nugalėjo Sovietų kariuomenė, pietinėje – amerikiečiai.
Praktiškai tai reiškė iki dabar trunkantį padalinimą. Sovietų užimtoje dalyje 1948
metais buvo paskelbta Korėjos Liaudies Respublika, o jos pirmuoju premjeru paskirtas
sovietų armijos karininkas Kim Il Sung. 1950 – 1953 metais, dalyvaujant Sovietų Sąjungai
ir Jungtinėms Valstijoms, vyko vadinamasis Korėjos karas, kuris galutinai įtvirtino
iki šiandien Korėją į dvi dalis skiriančią demarkacinę liniją ties 38-ąją lygiagrete.
Pokario metais Pietų Korėja, nors neišvengdama krizių ir karinių diktatūrų, tapo modernia,
technologinės civilizacijos aukštumas pasiekusia valstybe. Komunistų valdomoje Šiaurės
Korėjoje žmonės neturi elementarių pilietinių teisių ir badauja.
Pirmasis korėjietis
krikštą priėmė 1777 metais. Pradėjusi augti krikščionių bendruomenė, devynioliktajame
amžiuje buvo žiauriai persekiojama. Draudimas išpažinti krikščionybę panaikintas tik
1884 metais. Šiandien, kaip minėta, Pietų Korėjoje katalikai sudaro veržlią bendruomenę,
siunčia misionierius į užsienį, finansiškai remia kitų šalių katalikus. Šiuo metu
Pietų Korėjoje veikia 3 arkivyskupijos ir 13 vyskupijų. Šiaurės Korėjoje yra dvi vyskupijos,
tačiau jas administruoja Pietų Korėjos vyskupai. (jm)