Kardinolas Kasperis Popiežiui ir kardinolams pristatė katalikų ekumeninio dialogo
su kitomis krikščioniškosiomis konfesijomis būklę
Nors Popiežiaus susitikimas su kardinolais penktadienį vyko už uždarų durų, jo metu
kardinolo Kasperio skaitytas įvadinis pranešimas apie katalikų Bažnyčios ekumeninio
dialogo su kitomis krikščioniškosiomis konfesijomis būklę buvo paskelbtas viešai.
Visų
pirma reikia pabrėžti, kalbėjo kardinolas Kasperis, jog ekumenizmas nėra tik geranoriško
humanizmo ar juo labiau bažnytinio reliatyvizmo sinonimas. Ekumenizmas remiasi tvirta
pačios katalikų Bažnyčios savivoka bei meile ir tiesa. Pastarosios dvi pamatinės vertybės
– meilė ir tiesa – negali būti taikomos pavieniui ar pakaitomis, bet privalo nuolat
viena kitą papildyti. Krikščionių vienybės paieškos šiuo metu vykdomos trimis kryptimis
– visų pirma tai dialogas su Rytų Bažnyčiomis, su kuriomis katalikus sieja ta pati
ekleziologinė savivoka, tas pats tikėjimas, sakramentai ir apaštališkoji įpėdinystė.
Antra ekumenizmo kryptis – tai dialogas su Reformacijos pagimdytomis bendruomenėmis.
Trečioji – dialogas su dvidešimtojo amžiaus pradžioje atsiradusiais naujais charizminiais
judėjimais.
Kalbėdamas apie dialogą su Rytų Bažnyčiomis, kardinolas Kasperis
daugiausia dėmesio skyrė neseniai Ravenoje vykusiam katalikų ir ortodoksų Bažnyčių
atstovų susitikimui ir jo metu priimtam dokumentui apie Petro tarnystę. Visi dialogo
dalyviai supranta, jog Petro primato principinis pripažinimas yra svarbus laimėjimas
vienybės kūrimo darbe, bet kartu tai tėra tik primas žingsnis mūsų laukiančiame dar
ilgame ir sudėtingame kelyje.
Paliesdamas specifinius Romos ir Maskvos santykius,
kardinolas sakė, jog tie santykiai pastaruoju metu yra žymiai pagerėję. Pasak kardinolo,
Popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimas būtų labai naudingas. Tokio susitikimo
Maskvos patriarchatas kategoriškai neatmeta, tačiau reikalauja prieš tai išspręsti
dvišalių santykių problemas, kurių, pasak Patriarchato, esama Rusijoje ir Ukrainoje.
Kardinolas Kasperis savo kalboje taip pat pažymėjo, jog labai naudingas ir labai palankiai
visų vertinamas buvo patriarcho Aleksijaus vizitas Paryžiuje. Pastarojoje ekumenizmo
sferoje labiausia reikia stengtis išvalyti, nuskaistinti mūsų dvišalių santykių istorinę
atmintį.
Kalbėdamas apie ekumeninius santykius su Reformacijos bendruomenėmis,
kardinolas Kasperis konstatavo, jog po neseniai pasiekto svarbaus laimėjimo – išspręstų
nesutarimų dėl nuteisinimo doktrinos – tolimesnis ekumeninis dialogas susiduria su
nevienodos ekleziologijos ir nevienodo požiūrio į bažnytines tarnystes kliūtimis.
Dėl skirtingų ekleziologijų, kartais net skiriasi nuomonės ir dėl paties ekumenizmo
tikslų.
Dar sudėtingesnis dialogas su naujais krikščioniškais judėjimais. Su
vadinamąja tradicine sekmininkų bendruomene užmegzti oficialūs santykiai. Tuo tarpu
su daugeliu kitų spontaniškų charizminių judėjimų susikalbėti sunku visų pirma dėl
jų misionierių veiklos agresyvumo. Kad ir kaip būtų, Popiežiškoji krikščionių vienybės
taryba ir šioje srityje, visų pirma lokaliniu mastu, bando megzti ryšius, į ekumenizmo
darbą stengiasi įtraukti vietinius vyskupus, kunigus ir pasauliečius. (jm)