Kardinolas Kasperis Popiežiui ir kardinolams pristatė katalikų ekumeninio dialogo su kitomis krikščioniškosiomis konfesijomis būklę

Nors Popiežiaus susitikimas su kardinolais penktadienį vyko už uždarų durų, jo metu kardinolo Kasperio skaitytas įvadinis pranešimas apie katalikų Bažnyčios ekumeninio dialogo su kitomis krikščioniškosiomis konfesijomis būklę buvo paskelbtas viešai.

Visų pirma reikia pabrėžti, kalbėjo kardinolas Kasperis, jog ekumenizmas nėra tik geranoriško humanizmo ar juo labiau bažnytinio reliatyvizmo sinonimas. Ekumenizmas remiasi tvirta pačios katalikų Bažnyčios savivoka bei meile ir tiesa. Pastarosios dvi pamatinės vertybės – meilė ir tiesa – negali būti taikomos pavieniui ar pakaitomis, bet privalo nuolat viena kitą papildyti. Krikščionių vienybės paieškos šiuo metu vykdomos trimis kryptimis – visų pirma tai dialogas su Rytų Bažnyčiomis, su kuriomis katalikus sieja ta pati ekleziologinė savivoka, tas pats tikėjimas, sakramentai ir apaštališkoji įpėdinystė. Antra ekumenizmo kryptis – tai dialogas su Reformacijos pagimdytomis bendruomenėmis. Trečioji – dialogas su dvidešimtojo amžiaus pradžioje atsiradusiais naujais charizminiais judėjimais.

Kalbėdamas apie dialogą su Rytų Bažnyčiomis, kardinolas Kasperis daugiausia dėmesio skyrė neseniai Ravenoje vykusiam katalikų ir ortodoksų Bažnyčių atstovų susitikimui ir jo metu priimtam dokumentui apie Petro tarnystę. Visi dialogo dalyviai supranta, jog Petro primato principinis pripažinimas yra svarbus laimėjimas vienybės kūrimo darbe, bet kartu tai tėra tik primas žingsnis mūsų laukiančiame dar ilgame ir sudėtingame kelyje.

Paliesdamas specifinius Romos ir Maskvos santykius, kardinolas sakė, jog tie santykiai pastaruoju metu yra žymiai pagerėję. Pasak kardinolo, Popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimas būtų labai naudingas. Tokio susitikimo Maskvos patriarchatas kategoriškai neatmeta, tačiau reikalauja prieš tai išspręsti dvišalių santykių problemas, kurių, pasak Patriarchato, esama Rusijoje ir Ukrainoje. Kardinolas Kasperis savo kalboje taip pat pažymėjo, jog labai naudingas ir labai palankiai visų vertinamas buvo patriarcho Aleksijaus vizitas Paryžiuje. Pastarojoje ekumenizmo sferoje labiausia reikia stengtis išvalyti, nuskaistinti mūsų dvišalių santykių istorinę atmintį.

Kalbėdamas apie ekumeninius santykius su Reformacijos bendruomenėmis, kardinolas Kasperis konstatavo, jog po neseniai pasiekto svarbaus laimėjimo – išspręstų nesutarimų dėl nuteisinimo doktrinos – tolimesnis ekumeninis dialogas susiduria su nevienodos ekleziologijos ir nevienodo požiūrio į bažnytines tarnystes kliūtimis. Dėl skirtingų ekleziologijų, kartais net skiriasi nuomonės ir dėl paties ekumenizmo tikslų.

Dar sudėtingesnis dialogas su naujais krikščioniškais judėjimais. Su vadinamąja tradicine sekmininkų bendruomene užmegzti oficialūs santykiai. Tuo tarpu su daugeliu kitų spontaniškų charizminių judėjimų susikalbėti sunku visų pirma dėl jų misionierių veiklos agresyvumo. Kad ir kaip būtų, Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ir šioje srityje, visų pirma lokaliniu mastu, bando megzti ryšius, į ekumenizmo darbą stengiasi įtraukti vietinius vyskupus, kunigus ir pasauliečius. (jm)