Keletas komentarų apie Saudo Arabijos karaliaus vizitą Vatikane
Lapkričio 6 dieną įvykęs popiežiaus Benedikto XVI ir Saudo Arabijos karaliaus Abdullah
bin Abdulaziz Al Saud susitikimas Vatikane ne viename komentare buvo pavadintas „istoriniu“.
Saudo
Arabijos karalius yra dviejų svarbiausių Islamo šventųjų vietų – Mekos ir Medinos
mečečių sergėtojas. Tai pirmas kartas, kai Saudo Arabijos karalius susitinka su popiežiumi.
Prieš
kelis dešimtmečius buvo kalbėta apie susitikimą tarp popiežiaus Pauliaus VI ir karaliaus
Faysal, tačiau jis taip niekad ir neįvyko. Asmeniškai ir pats dabartinis karalius
Abdullah jau buvo susitikęs su popiežiumi Jonu Pauliumi II, tačiau tuomet jis dar
nebuvo karaliumi, tad ir susitikimas turėjo visai kitokią reikšmę.
Pasak komentatorių,
karalius Abdullah yra linkęs išklausyti ir kalbėtis tiek su Vakarų valstybėmis, tiek
su arabų valstybėmis. Taip pat, pavyzdžiui, būtent jis, nors dar ir nebūdamas soste,
2002 metais pateikė pasiūlymą normalizuoti arabų valstybių santykius su Izraeliu,
jei pastarasis sutiks pasitraukti iš palestiniečių teritorijų, okupuotų 1967 metais.
Kitą
vertus, itin konservatyvioje musulmonų vahabitų daugumos Saudo Arabijoje religinės
laisvės suvaržymai yra labai griežti, krikščioniškas viešas kultas yra uždraustas,
šalis nėra užmezgusi tiesioginių diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu. Saudo Arabijos
politinis gyvenimas yra taip tampriai susijęs religiniu, kad galima sakyti, jog šios
šalies konstitucija yra Koranas.
Krikščionių bendruomenė, tuo tarpu, šioje
šalyje yra iš tiesų didelė ir manoma, kad siekia apie pusantro milijono. Absoliuti
dauguma šių krikščionių yra pagal darbo kontraktą dirbantys emigrantai. Ypač didelė
yra filipiniečių etninė grupė.
Saudo Arabijos karaliaus apsilankymą Vatikane
Vatikano Radijui komentavęs tėvas jėzuitas Samir Khalil Samir, žinomas Islamo ekspertas,
teigiamai vertino šio susitikimo atgarsius.
Pasak jo, didžiųjų arabų pasaulio
dienraščių ir kitų leidinių reakcijos ir atsiliepimai buvo pozityvūs. Galima išskirti
tris juose minimus punktus. Pirma, tai teigiamai vertinamas dialogas tarp musulmonų
ir krikščionių. Antra, tai taika. Visa arabų spauda perspausdino oficialų komunikatą,
kuriame buvo pabrėžtas siekis labiau įsipareigoti taikai ir teisingumui. Nėra taikos
be teisingumo, sakė Jonas Pauliaus II. Trečia, tai moralinių vertybių vaidmens pabrėžimas.
Neretai musulmonai sekuliarius Vakarus suvokia kaip amoralius ir deda lygybės ženklą
tarp Vakarų ir krikščionybės. Tuo tarpu, yra moralinių nuostatų, kurių atžvilgiu krikščionys
ir musulmonai iš tiesų galėtų rasti bendrą poziciją.
Ir galbūt, - sakė tėvas
Samir, - tai mažas žingsnelis link krikščionių bendruomenės Saudo Arabijoje pripažinimo,
nors kelias priešais dar ilgas.
Vis tik tai vienur, tai kitur arabų pasaulyje
galima užčiuopti religijos laisvės gilesnį jausmą bei supratimą. Viena vertus, nereikia
tylėti apie religijos laisvę, kita vertus, nebūtų realu pareikalauti jos čia ir dabar,
- mano islamologas.
Be Saudo Arabijos karaliaus vizito Vatikane, galima paminėti
ir keletą kitų teigiamų faktų apie krikščionių ir musulmonų arabų sąlytį. Antai, Katare,
kuris ribojasi su Saudo Arabija, sekančiais metais bus pabaigta statyti ir atidaryta
pirmoji bažnyčia. Tiesa, jos fasadas neturės akivaizdžių krikščioniškų simbolių, ji
bus skirta tik krikščionių bendruomenei, bet vis dėlto viešas kulto pastatas šalyje,
kurioje keletą amžių krikščionys turėjo būti tiesiog „nematomi“, ženklina tam tikrą
persilaužimą. Prieš kelis metus Kataras užmezgė diplomatinius ryšius su Šventuoju
Sostu. Galima pridurti, jog praėjusį gegužės mėnesį dar viena arabų musulmonų valstybė,
Jungtiniai Arabų Emyratai, apsikeitė su Šventuoju Sostu ambasadoriais. Kalbant ne
apie politiką religijos klausimais, o apie pačių religijų ieškomą santykį, negalime
išleisti iš akių neseniai paskelbto 138 aukštų musulmonų dvasininkų, lyderių bei intelektualų
viešo laiško popiežiui Benediktui XVI ir kitų krikščioniškų konfesijų vadovams. Šis
laiškas ženklina iš tiesų svarbią musulmonų intelektualinę ir teologinę iniciatyvą
rasti sąlyčio taškų su krikščionimis. (rk)