Dievo tarnas kun. Antonio Rosmini paskelbtas palaimintuoju

Sekmadienio popietę šiaurės Italijos Novaros miesto stadione surengtoje beatifikacijos ceremonijoje palaimintuoju buvo paskelbtas Dievo tarnas kun. Antonio Rosmini (1797-1855). Popiežiaus Benedikto XVI vardu beatifikacijos aktą paskelbė ir beatifikacijos Mišioms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kardinolas Jose Saraiva Martins. Eucharistijos šventime koncelebravo Novaros vyskupas Renato Corti, Trento vyskupas Luigi Bressan, Rozminiečių kongregacijos vyresnysis kun. James Flynn ir bylos postulatorius kun. Claudio Papa.

Palaimintasis Rosmini, žymus italų mąstytojas ir filosofas, asketas ir vienuolinių kongregacijų steigėjas, buvo kontraversiška figūra XIX amžiaus Bažnyčioje. Nors jis buvo laikomas artimu popiežių bendradarbiu, tačiau kai kurie jo veikalai ilgus metus buvo Bažnyčios uždraustų knygų indekse.

Antonio Rosmini gimė šiaurės Italijos Rovereto mieste 1797 metais, buvo įšventintas kunigu 1821 metais. Jo 1828 metais įkurta vienuolinė Meilės instituto kongregaciją, o 1932 metais įkurta Apvaizdos seserų kongregaciją yra žinomos rozminiečių vardu. Kongregacijų statutus patvirtino popiežius Grigalius XVI 1838 metais. Antonio Rosmini mirė Stresa miestelyje 1855 metais.

Rosmini garsėjo ypač dėl indeksuoto kūrinio „Penkios Bažnyčios žaizdos“, išleisto 1848 metais. Drąsios ir toliaregės autoriaus mintys apie Bažnyčios reformas anuomet nebuvo palankiai priimtos, tačiau Vatikano II susirinkimo šviesoje tapo tarsi savaime suprantamomis. Anuomet dėl šio veikalo buvo iškilę teologiniai ginčai, plačiai išgarsėję vadinamuoju „rozminiečio klausimu“. Nors kontroversijos netrukdė jo įsteigtai kongregacijai tęsti darbo, o popiežiams vadovautis jo mokymu ir cituoti tekstus, tačiau Tikėjimo mokymo kongregacijos 1887 metais paskelbtas dekretas, smerkiantis 40 Rosmini tezių kliudė pradėti švento gyvenimo liudijimu garsėjančio Romini šventumo bylą.

Pasmerktas Rosmini tezes peržiūrėjusi Tikėjimo mokslo kongregacija 2001 priėjo išvados, jog nėra jokių prielaidų manyti, jog minėtosios Rosmini tezės prieštarauja Bažnyčios mokymui. Tuomet popiežius Jonas Paulius II leido pradėti beatifikacijos procesą. Bet to, Jonas Paulius II labai iškalbiai įvertino Rosmini mokymą savo enciklikoje apie tikėjimo ir proto santykį „Fides et Ratio“. Joje popiežius Rosmini drauge su kitais mokslininkais aptaria kaip drąsų mąstytoją, gebėjusį vaisingai pademonstruoti filosofijos ir Dievo žodžio santykį.

Benediktas XVI 2006 metais patvirtino dekretą dėl Antonio Rosmini herojiškų dorybių, o šiemet patvirtino dekretą dėl stebuklingo pagijimo, įvykusio Dievo tarno Antonio Rosmini užtarimu.

Daug įtakos šventumo bylai turėjo Rosmini, kaip kunigo ir filosofo, asketinis gyvenimas bei jo dvasinis palikimas – dvi vienuolinės kongregacijos, puoselėjančios Rosmini dvasinį ir intelektinį palikimą. Rosmini buvo mokslininkas, bet taip pat buvo Dievo ir Bažnyčios žmogus, visiškai pasišventęs ir iki galo klusnus popiežiui ir Šventajam Sostui. Laiške popiežiui Pijui IX, reaguodamas į dviejų veikalų įtraukimą į draudžiamų knygų indeksą, Rosmini rašė: Aš noriu visu kuo pasikliauti Bažnyčios autoritetu ir noriu, jog visas pasaulis žinotų, kad pritariu tik šiam vieninteliam autoritetui. (sk)