Paminėtos tėvo Pedro Arrupe SI gimimo šimtosios metinės

Lapkričio 14 dieną sukako 100 metų nuo buvusio Jėzuitų ordino vadovo tėvo Pedro Arrupe gimimo. Šia proga jo gimtojo Bilbao miesto universitetas surengė jubiliejinę konferenciją, skirtą didžiojo jėzuito atminimui. Pagrindinį pranešimą skaitęs tėvo Arrupe įpėdinis – dabartinis jėzuitų vadovas tėvas Peter Hans Kolvenbach daugiausia dėmesio skyrė sudėtingiems pirmiesiems metams po Vatikano II Susirinkimo, kai tėvo Arrupe vadovaujami jėzuitai į evangelizavimo darbą plačiai įtraukė ir kovą su socialiniu neteisingumu, apie to laikotarpio laimėjimus ir nusivylimus, ir visų pirma apie tėvo Arrupe asmeninį vaidmenį ir vėliau jo išgyvenimus, kai paklusdamas Popiežiui, sunkios ligos slegiamas turėjo pasitraukti iš vadovavimo Jėzuitų ordinui.

Pedro Arrupe gimė 1907 metų lapkričio 14 dieną Ispanijos Baskų krašto Bilbao mieste. 1927 įstojo į Jėzaus Draugijos novicijatą Lojoloje – jėzuitų įkūrėjo šv. Ignaco gimtajame mieste. Studijavo iš pradžių Ispanijoje, paskui tęsė mokslus Belgijoje ir Olandijoje. 1936 metais priėmęs kunigystės šventimus išvyko į Jungtines Valstijas tęsti medicinos moralės specializacijos studijų. 1938 metais gavo paties Jėzaus Draugijos vadovo siuntimą į Japoniją. Iš pradžių Jokohamoje mokėsi japonų kalbos, o kai jos pramoko ir susipažino su vietiniais papročiais, 1940 metais buvo paskirtas į Jamaguči parapiją, kurioje prieš kelis šimtmečius darbavosi garsusis jėzuitas misionierius šv. Pranciškus Ksaveras. 1941 metų gruodžio 8 dieną, japonai, II Pasauliniame kare nacistinės Vokietijos sąjungininkai, apkaltino tėvą Arrupe šnipinėjimu ir uždarė į kalėjimą. Vis dėlto, greit išsiaiškinus, jog kaltinimas nepagrįstas, po kelių mėnesių tėvas Arrupe buvo išleistas. Išėjęs iš kalėjimo jis buvo paskirtas Nagatsukoje, netoli Hirosimos, veikusio jėzuitų noviciato magistru.

1945 metų rugpjūčio 6 dienos rytą, 8 valandą, ant Hirosimos buvo numesta atominė bomba. Vos už kelių kilometrų nuo sprogimo vietos buvusį jėzuitų noviciatą tėvas Arrupe tuoj pat pavertė ligonine, kurioje buvo slaugomi šimtai žmonių su radiacijos nudegimais.

Po karo tėvas Pedro Arrupe gyveno Japonijoje, kurį laiką buvo Japonijos jėzuitų vadovas. 1965 metų gegužės 22 dieną Romoje vykusi Jėzaus Draugijos generalinė kongregacija jį išrinko generaliniu prepozitu, tai yra viso ordino vadovu – dvidešimt aštuntuoju nuo ordino steigėjo šv. Ignaco Lojolos laikų. Tėvo Arrupe išrinkimas sutapo su Vatikano II Susirinkimo pabaiga. Jėzuitai tapo drąsiais Susirinkimo dvasios skleidėjais, su ypatingu entuziazmu Susirinkimo naujoves nešė į misijų šalis. 1974 metais buvo sušaukta nauja Jėzaus Draugijos generalinė kongregacija, kuri nusprendė dar labiau aktyvinti misijų darbą ir ypatingą dėmesį skirti humaniškos pažangos ir socialinio teisingumo ugdymui. Tas jėzuitų užsidegimas kovoti su pasaulio neteisybėmis kai kuriose situacijose galbūt buvo pernelyg radikalus. Ordino pasirinkta kryptis pradėjo susilaukti vis dažnesnės kritikos. 1981 metų rugpjūčio 7 dieną tėvą Arrupe ištiko insultas. Po keliolikos dienų, tų pačių metų rugpjūčio 26-ąją, popiežius Jonas Paulius II paskyrė jėzuitą tėvą Paolo Dezza laikinuoju Jėzaus Draugijos vadovu. Nors buvo skaudu, tačiau tokį, kitame kontekste sakytume - „komisarinį“ valdymą tėvas Arrupe priėmė nuolankiai. Po dviejų metų, 1983 metais surengtoje generalinėje kongregacijoje buvo išrinktas naujas, iki šiandien vadovaujantis, generalinis prepozitas tėvas Peter Hans Kolvenbach. Tėvas Arrupe pasiliko gyventi Romoje. Mirė 1991 metų vasario 5 dieną. Jo paskutiniai žodžiai buvo: „Dabarčiai – amen, ateičiai – aleliuja“. (jm)