Bendroji audiencija. Katechezės apie šv. Jeronimą antros dalies santrauka.

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo penkios dešimtys piligrimų iš Lietuvos, kurių dauguma buvo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos nariai. Juos ir kitus audiencijoje dalyvavusius lietuvius Popiežius pasveikino lietuvių kalba.

Nuoširdžiai sveikinu piligrimus atvykusius iš Lietuvos. Brangūs bičiuliai, suteikdamas kiekvienam iš jūsų ir jūsų šeimoms Apaštališkąjį palaiminimą, karštai linkiu, kad būtumėte krikščioniškos vilties pasiuntiniai ir liudytojai ten, kur gyvenate ir dirbate.

Ypatingas Popiežiaus sveikinimas buvo skirtas gausiems maldininkams iš Prancūzijos, ypač atvykusiems iš Lisieux vyskupijos. Audiencijos metu Šv. Petro aikštėje buvo taip pat išstatyta urna su šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijomis. Kaip jau minėta mūsų ankstesnėse laidose, šiemet minimos trys svarbios šv. Teresėlės sukaktys – prieš 120 metų Teresė Martin buvo atvykusi į Romą prašyti popiežiaus Leono XIII, kad leistų jai, nesulaukusiai pilnametystės, stoti į Karmelį; prieš 80 metų popiežius Pijus XI šventąją Teresėlę paskelbė misijų globėją; o prieš 10 metų popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją Bažnyčios mokytoja.

Bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Benediktas XVI tęsė prieš savaitę pradėtą pašnekesį apie šv. Jeronimą. Pirmoje katechezės dalyje pristatęs Jeronimo asmenybę ir didžiausią jo gyvenimo darbą – Šv. Rašto vertimą į lotynų kalbą, antroje dalyje kalbėjo apie šv. Jeronimo mokymą.

Būdamas „įsimylėjęs“ Dievo Žodį, Jeronimas klausė: „Kaipgi galima gyventi neišmanant Rašto, iš kurio mokomės pažinti Kristų, tikinčiųjų gyvybę?“. Biblija yra tas padargas, kuriuo Dievas kiekvieną dieną kalba tikintiems žmonėms. Skaityti Šventąjį Raštą, reiškia kalbėtis su Dievu. „Jei meldiesi, – rašė Jeronimas vienai jaunai kilmingai romietei, - tu kalbiesi su Sužadėtiniu; jei skaitai – Jis tau kalba“. Pasak šv. Jeronimo, Šventojo Rašto skaitymas padaro žmogų išmintingą ir ramų. Romietei matronai Letai, prašiusiai patarimų kaip auklėti savo dukrą, Jeronimas rašė: „Kiekvieną dieną ji teperskaito po Šventojo Rašto ištrauką. Po maldos, visuomet teskaito Šventąjį Raštą. Paskaičiusi Šventąjį Raštą, visuomet tesimeldžia. Tebrangina ne šilko rūbus ir brangakmenius, bet Dievo knygas“.

Pagrindinis Šventojo Rašto skaitymo ir interpretavimo kriterijus, pasak Jeronimo, yra Bažnyčios magisteriumas. Patys vieni mes negalime skaityti Šventojo Rašto. Randame daug nesuprantamų dalykų, daug uždarų durų, ir tuomet nusilystame į klaidas. Šventąjį Raštą Dievo Tauta, Šventosios Dvasios įkvėpta, rašė Dievo Tautai. Tik vienybėje su Dievo Tauta mes galime pasiekti branduolį tos tiesos, kurią Dievas mums nori pasakyti. Autentiškam Biblijos interpretavimui reikalingas harmoningas sutarimas su visu Bažnyčios tikėjimui. Šis reikalavimas nėra kokia nors iš šalies primesta taisyklė, bet jis teka iš paties Šventojo Rašto, kuris yra keliaujančios Dievo Tautos balsas ir tik vienybėje su keliaujančia Dievo Tauta mes sugebėsime atpažinti visas Dievo Žodžio tonacijas.

Šv. Jeronimo mokyme apie Šventąjį Raštą labai aiškiai pabrėžti ir etiniai aspektai,- kalbėjo Popiežius trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams. Jeronimas dažnai pabrėžia, kad tik gyvendami pagal Šventojo Rašto reikalavimus mes sugebėsime jį suprasti. Gyventi suderinamai su Šventuoju Raštu privalo kiekvienas krikščionis, bet visų pirma Dievo Žodžio skelbėjai. „Juokingas tas mokytojas, kuris apsirijęs postringauja apie pasninką. Vagis, tiesa, gali smerkti šykštumą, bet Kristaus kunigo mintys ir žodžiai privalo visiškai sutapti“. Kitame savo laiške Jeronimas rašė: „Jei žmogus puikiai išmano doktriną, bet sąžinė smerkia jo darbus, jis privalo gėdytis“.

Jeronimas mums taip pat paliko puikų mokymą apie krikščionišką askezę ir pats jį paliudijo savo pavydžiu,- tęsė Popiežius. Svarbus taip pat jo pedagoginis palikimas. Žmogaus siela turi būti Viešpaties šventovė; turi būti tarsi brangakmenis Dievo akivaizdoje. Dėl to reikia nuolat kovoti su blogiu, vengti progų nusidėti, atsisakyti dviprasmiškų draugysčių. Kalbėdamas apie vaikų auklėjimą, Jeronimas akcentuoja tėvų atsakomybę. Savo laiškuose, nors Jeronimo gyvenamai epochai tai nebuvo būdinga, jis taip pat dažnai kalba apie moterų teises; reikalauja, kad moterims būtų leidžiama mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Galiausiai, - sakė Popiežius, - turime paminėti ir Jeronimo santykį su klasikinės kultūros vertybėmis. Jis gerokai prisidėjo prie to, kad krikščionybėje būtų išsaugotos hebrajiškos, graikiškos ir romėniškos tradicijų elementai. Klasikinėje kultūroje subrandintos estetinės vertybės lavina žmogaus sielą. Tačiau svarbiausias krikščionio šventumo kelyje yra Šventasis Raštas. Dievo Žodis mums atskleidžia šventumo slėpinius ir rodo gyvenimo kelią. (jm)