Venesuelos Bažnyčia kviečia susilaikyti nuo prievartos

Artėjant gruodžio referendumui, įtampa Venesueloje vis labiau kyla. Aistras iki kraštutinumo įkaitino išpuolis prieš studentus, kurių tūkstančiai protestavo prieš konstitucijos reformas, kurias prezidentas Hugo Chavez ketina įtvirtinti būtent gruodžio antrosios dienos referendumu.

Venesuelos sostinėje Caracas manifestacijoje dalyvavę studentai nunešė ir įteikė deklaraciją su savo protesto motyvais konstitucinio teismo pirmininkui, tačiau jau grįžtant atgal į centrinio ir paties didžiausio Venesueloje Caracas universiteto teritoriją, jie susidūrė su grupe prezidento Chavez rėmėjų. Jiems susirėmus, į studentus buvo paleisti šūviai. Žuvo mažiausiai vienas asmuo, dar šeši sužeisti.

Gruodžio 2 dienos referendume Venesuelos piliečiams bus pateiktas prezidento Chavez siūlomas reformų paketas, pristatytas rugpjūčio 15 dieną. Reformų paketas susideda iš kelių dešimčių punktų, kuriuos prezidentas Chavez laiko būtinais, kuriant, kaip yra įsipareigojęs, XXI amžiaus socializmą.

Kai kurie pakeitimai, pavyzdžiui, pagerintų darbininkų padėtį ir teisinę apsaugą, tačiau protestai labiausiai kyla dėl Venesuelos konstitucijos nuostatų, kurios dabar reglamentuoja prezidento institucijos veikimą, pakeitimo. Chavez pasiūlė prezidento kadenciją pratęsti nuo šešerių iki septynerių metų ir leisti tam pačiam asmeniui kelti savo kandidatūrą į prezidentus tiek kartų, kiek jis pageidauja. Prisiminkime, tuo tarpu, kad demokratinėse valstybėse yra paplitusi praktika, jog tas pats asmuo negali kandidatuoti daugiau kaip dviejų kartų į aukščiausias valstybės pareigas. Taip užtikrinamas valdžios pasikeitimo principas. Tad nenuostabu, kad protestuotojų akyse prezidento Chavez, jau einančio trečiąją kadenciją, reformos yra ne kas kitą, kaip tik galutinis žingsnis į autoritarinį režimą, kuris jam sudarys sąlygas dar daug metų valdyti šalį prisidengiant demokratijos regimybe, juo labiau, kad ir pats Chavez leido suprasti, jog neketina greitai palikti Venesuelos vadovo posto. „Reformai ne, demokratijai taip!“, skandavo protestuojantys studentai.

Paties prezidento Chavez nuomone, kaip jis pareiškė per televiziją penktadienį, kelių dešimčių tūkstančių studentų manifestacijos yra tik naujas „fašistų išpuolis“, kuriam vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos ir Venesuelos pasiturinčios klasės, trokštančios išlaikyti savo privilegijuotas pozicijas.

Chavez valdymo ritimąsi link vis didesnio autoritarizmo liudija vis radikalesnis „kas ne su manim, tas prieš mane“ retorikos naudojimas ir jokios kritiškos pozicijos netoleravimas. Naujausias to pavyzdys buvo generolui Raul Baduel mesti kaltinimai. Raul Baduel, seniau ėjusiam taip pat ir gynybos ministro Chavez vyriausybėje pareigas, viešai pareiškus savo nepritarimą Chavez reformoms, prezidento tuoj pat buvo pavadintas išdaviku ir dešiniųjų marionete. Tačiau nereikia pamiršti, kad generolas Baduel buvo Chavez rėmėjas dar nuo 1982 metų, kartu su juo kariuomenėje iniciavo kairios pakraipos bolivarišką judėjimą, o 2002 metais, kai prieš Chavez buvo surengtas perversmas, būtent generolas Baduel vadovavo kariuomenės jėgoms, kurios sugražino Chavez į prezidento postą. Be „išdaviko“ titulo suteikimo, iš generolo Buduel po jo pareiškimo buvo bemat atimta jo ir jo šeimos apsauga.

Vargu ar reikia pridurti, kad panašaus įvertinimo kaip ir generolas Baduel nusipelnė katalikų Bažnyčios Venesueloje specialiai sudarytos vyskupų komisijos paskelbta nuomonė po to, kai ji išnagrinėjo Chavez reformų paketą.

Vyskupų komisijos komunikate buvo išreikštas nerimas dėl vis didesnės galios koncentravimo vienose rankose, dėl žodžio ir spaudos laisvės varžymo, primenant, kad tai tipiški totalitarinio režimo veiksmai. Vyskupai baiminosi, kad socialistinis Chavez projektas galiausiai nusiris į tikrą totalitarizmą.

Prezidento Chavez replikos nebuvo naujos – vyskupų vardu esą kalba imperialistai, Dievo vardu Bažnyčia neteisėtai kišasi į politiką bei yra susimokiusi su jo ir Venesuelos priešais destabilizuoti padėtį šalyje.

Vyskupai griežtai atmeta tokius kaltinimus, primindami, jog jų pareiga yra, vadovaujantis Bažnyčios socialinės doktrinos principais, pateikti moralinį problemų įvertinimą ir gaires tikintiesiems katalikams, kurie sudaro didžiąją Venesuelos gyventojų dalį. Vadovaudamiesi ta pačia pareiga, šį penktadienį vyskupai išplatino komunikatą, kuriuo kviečia Venesuelos gyventojus laikytis tvarkos ir nepasiduoti prievartos klimatui. Negalima leisti įsižiebti ginkluotiems susirėmimams, tai neatitinka tikrosios demokratijos dvasios, rašoma vyskupų komunikate. (rk)