Sekmadienio vidudienio malda. Šv. Martynas iš Turo

Per įprastinį sekmadienio vidudienio „Viešpaties angelo“ maldos susitikimą su tikinčiaisiais šv. Petro aikštėje popiežius Benediktas XVI, tęsdamas iškiliausių pirmųjų amžių Bažnyčios asmenybių pristatymą, kalbėjo apie šv. Martyną iš Turo (Tours).

Bažnyčia šiandien prisimena šv. Martyną, Turo vyskupą, vieną iš labiausiai žinomų bei gerbiamų šventųjų Europoje, - sakė popiežius. – Gimęs tėvų pagonių šeimoje Panonijoje, dabartinėje Vengrijoje, maždaug 316 metais, tėvo buvo nukreiptas į karinę karjerą. Tačiau dar paauglystėje sutikęs krikščionybę Martynas, įveikdamas daug sunkumų, įsirašė į krikštui besiruošiančius katechumenus. Priėmė šį sakramentą maždaug dvidešimties metų, tačiau dar ilgam turėjo likti kariuomenėje, kurioje rodė savo naujojo gyvenimo pavyzdį: pagarbus ir atidus visiems, su savo tarnu elgėsi kaip su broliu ir vengė nešvankių pasilinksminimų. Baigęs karinę tarnybą, atvyko į Puatjė (Poitiers) miestą Prancūzijoje pas šventąjį vyskupą Hilarijų. Pastarojo įšventintas diakonu bei kunigu, pasirinko vienuolinį gyvenimą ir, kartu su keliais mokiniais, įsteigė seniausią Europoje vienuolyną Ligužė (Ligugé) vietovėje.

Po dešimties metų Turo krikščionys, likę be ganytojo, jį paskelbė savo vyskupu. Nuo tada Martynas su degančiu uolumu atsidavė kaimų evangelizavimui ir klero formavimui. Nors jam priskiriama daug stebuklų, šv. Martynas yra ypač garsus dėl vieno broliškos meilės gesto. Dar būdamas jaunas kareivis, kelyje sutiko iš šalčio drebantį vargšą. Tada paėmęs savo apsiaustą perpjovė jį į dvi dalis ir pusę atidavė tam vargšui. Naktį sapne jam pasirodė besišypsantis Jėzus, apsisiautęs tuo pačiu apsiaustu.

Brangūs broliai ir seserys, gailestingas šv. Martyno gestas seka ta pačia logika, kuri pastūmėjo Jėzų padauginti duoną išalkusiai miniai ir ypač palikti save patį Eucharistijoje kaip maistą žmonijai, kaip aukščiausią Dievo meilės Ženklą, Sacramentum caritatis. Tai pasidalijimo logika, kuria autentiškai pasireiškia meile artimui. Tepadeda mums šv. Martynas suprasti, jog tik bendru įsipareigojimu dalintis galima atsiliepti į didįjį mūsų laikmečio iššūkį: sukurti taikos ir teisingumo pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus galėtų gyventi oriai. Tai gali įvykti jei pasaulyje nugalės autentiško solidarumo modelis, galintis visiems planetos gyventojams užtikrinti maisto, vandens, vaistų ir taip pat darbo bei energetinių resursų, kultūrinių gėrių, priėjimą prie technologinio ir mokslinio žinojimo. Prašykime dabar Mergelės Marijos, kad padėtų visiems krikščionims būti, kaip ir šv. Martynas, dosniais meilės Evangelijos liudytojais ir nenuilstančiais socialinio dalijimosi kūrėjais, - kvietė Šventasis Tėvas savo klausytojus.

* * *

Sukalbėjus „Viešpaties angelo“ maldą, popiežius Benediktas įvairiomis kalbomis pasveikino didžiausias piligrimų grupes ir paminėjo keletą reikšmingų įvykių bei progų: Libane bus renkamas naujas valstybės vadovas ir, kaip rodo įvykių eiga, nuo to priklausys paties Libano ir jo institucijų likimas.

Šventasis Tėvas taip pat priminė, jog Italijoje švenčiama Padėkos diena ir pasveikino Argentinos tikinčiuosius tiek šv. Petro aikštėje, tiek Argentinoje su pirmojo indėnų kilmės palaimintojo, Zefirino Namuncurà, paskelbimu. (rk)