Sekmadienio vidudienio malda. Popiežiaus raginimas melstis už taiką Turkijos ir Irako Kurdistano pasienyje.

Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytą kalbą, kaip įprasta, popiežius Benediktas XVI pradėjo trumpu Mišių Evangelijos skaitinio komentaru. Šio sekmadienio Evangelija pasakojo apie Jėzaus susitikimą su muitininku Zachiejumi Jericho mieste. Kas buvo Zachiejus? Jis buvo turtingas žmogus dirbęs muitininku, tai yra rinkęs mokesčius Romos valdžiai ir dėl to žydų laikytas viešu nusidėjėliu. Sužinojęs, kad Jėzus keliaus per Jerichą, Zachiejus labai norėjo jį pamatyti, bet kadangi pats buvo žemo ūgio, įlipo į medį. Jėzus sustojo prie to medžio ir kreipėsi į jį vardu: „Zachiejau, greit lipk ˛emyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“ (Lk 19, 5). Kiek daug turinio šitoje paprastoje frazėje! – sakė Popiežius. „Zachiejau“ – visų niekinamąjį Jėzus pavadina vardu. „Šiandien“ – taip, būtent dabar jam atėjo išganymo metas. „Reikia apsilankyti“. Kodėl „reikia“? Dėl to, kad gailestingumo apstus Tėvas nori, jog Jėzus „ieškotų ir gelbėtų, kas buvo pražuvę“ (Lk 19, 10). Ano netikėto susitikimo malonė buvo tokia didelė, jog visiškai pasikeitė Zachiejaus gyvenimas. „Štai, - tarė jis, - pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“ (Lk 19, 8). Dar kartą Evangelija mums sako, jog iš Dievo tekanti ir žmogaus širdį veikianti meilė yra pasaulį atnaujinanti jėga.

Ši tiesa, - tęsė popiežius Benediktas XVI, - ypatingai spindi Milano vyskupo Karolio Baromiejaus, šventojo, kurį minime lapkričio 4 dieną, liudijime. Šis šešioliktojo amžiaus vyskupas savo meile, mokymu ir apaštališku uolumu ir visų pirma malda yra ganytojo pavyzdys. „Sielas laimėti galima tik atsiklaupus“ – sakydavo jis. Vos 25 metų amžiaus konsekruotas vyskupu, Karolis Baromiejus uoliai diegė Trideno Susirinkimo nutarimus, reikalavusius, kad ganytojai gyventų savo vyskupijose, skersai ir išilgai keliavo po savo vyskupijos bendruomenes, sušaukė tris provincijos sinodus ir vienuolika – vyskupijos, steigė kunigų seminarijas, statydino ligonines, paveldėtą šeimos palikimą skyrė vargšų globai, gynė Bažnyčią nuo pasaulio didžiūnų, gaivino religinį gyvenimą, įsteigė diecezinių kunigų, vadinamųjų oblatų kongregaciją. Kai 1576 metais Milaną ištiko maras, lankė, guodė ligonius, gydė juos savo lėšomis. Jo vyskupiškas šūkis buvo vienas žodis – „Humilitas“ („Nuolankumas“). Nuolankumas jį skatino, kaip Viešpatį Jėzų, išsižadėti savęs ir tapti visų tarnu.

Galiausiai Popiežius priminė, jog Karolis Baromiejus buvo ir popiežiaus Jono Pauliaus II, Karolio Wojtylos, dangiškasis globėjas. Prašykime šv. Karolio užtarimo visiems pasaulio vyskupams; prašykime jiems Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos globos,- kalbėjo Šv. Tėvas.

Po vidudienio maldos popiežius Benediktas XVI paragino visus melstis už taiką Turkijos ir Irako Kurdistano pasienyje. Šiomis dienomis iš to regiono gaunamos žinios ir man, ir visiems, kelia didelį susirūpinimą, - sakė Šv. Tėvas. Dėl to trokštu padrąsinti pastangas siekti taikiai išspręsti problemas, pastaruoju metu iškilusias Turkijos ir Irako Kurdistano pasienyje. Negaliu užmiršti, jog tame regione pastaraisiais metais prisiglaudė daug žmonių, pasitraukusių dėl nesaugumo ir dėl sunkaus gyvenimo Irake. Visų pirma dėl tų žmonių, tarp kurių yra ir nemažai krikščionių, iš širdies linkiu, kad būtų surasti taikūs sprendimai. Taip pat linkiu, kad ir vietinių gyventojų santykiai su pabėgėliais vadovautųsi visoms tautoms ir valstybėms būdingomis moralinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Atsakingieji už saugumą ir už pabėgėlių priėmimą tesugeba garantuoti visų teises ir pareigas, kurios yra tautų sambūvio ir bendradarbiavimo pagrindas,- kalbėjo Popiežius sekmadienio vidudienį. (jm)